drùskos prãmonė, viena labiausiai paplitusių pasaulyje kasybos pramonės šakų. Apima druskos (natrio chlorido) gavybą ir apdorojimą.
kasama druska (Gudžarato valstija, Indija)
Druskos gavyba
Druska kasama iš akmens druskos telkinių po žeme ir atviruoju būdu karjeruose, garinimo būdu gaunama iš jūros vandens, druskingų ežerų vandens bei natūralių sūriųjų šaltinių. Labai gryna akmens druska (pavyzdžiui, Lenkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų telkinių) iš karto gali būti malama, sijojama ir realizuojama be papildomo apdorojimo. Priemaišų turinti akmens druska ištirpinama ir sodrinant išvaloma. Druskos gavyba garinimo būdu skiriasi įvairių druskų tirpalų soties laipsniu. Šilto klimato šalyse (Afrikos valstybėse, Indijoje, Izraelyje ir kitose) druska gaunama saulėje garinant jūros vandenį arba natūralų sūrų tirpalą. Šaltesnio klimato šalyse garinama šildant. Įvairių šalių druskos gavybos technologiniai procesai yra panašūs, skiriasi tik modernizavimo lygis, nuo kurio priklauso, kiek valgomojoje druskoje lieka priemaišų.
darbininkas krauna jūros druską (Karači, Pakistanas)
Druskos vartojimas
Valgomosios druskos vartojimas maistui ir pramonės reikalams priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus ir ūkio plėtros, pvz., beveik visa Afrikoje, Indijoje, iš dalies Kinijoje išgauta druska suvartojama maistui, o Jungtinėse Amerikos Valstijose pramonės reikalams druskos suvartojama kelis kartus daugiau negu maistui.
Druskos gavyba pasaulyje
Daugėjant gyventojų didėja ir pramoninis druskos naudojimas sodai, chlorui gaminti ir kitiems tikslams, todėl druskos gavybos mastas per 40 metų (1938–1977) padidėjo nuo 23,5 iki 159,2 mln. tonų. 1963–1998 druskos gavybą daugiausia padidino Australija (14,8 karto), Meksika (7 kartus), Brazilija (5,9 karto), Kanada (4 kartus), Nyderlandai (3,7 karto). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje valgomosios druskos gavyba stabilizavosi: kasmet išgaunama apie 200–300 mln. tonų. 1 lentelėje pateikta nerafinuotos druskos gavyba pasaulyje 1963–2006 (Jungtinių Tautų duomenys), 2 lentelėje – 2007–2023 (Jungtinių Amerikos Valstijų geologijos tarnybos duomenys). Daugiausia valgomosios druskos eksportuoja Kanada ir Meksika (į Jungtines Amerikos Valstijas), Australija (į Japoniją).
afaras krauna ant kupranugario druskos plytas (Karumo ežeras, Afarų regionas, Etiopija)
1
2
Istorija
ekspozicija neveikiančioje Veličkos druskos kasykloje (Lenkija)
Apie oazes, kuriose išgaunama druska, jungiančius karavanų kelius Libijoje rašė Herodotas. Senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, Kinijoje, Indijoje druska buvo išgaunama iš jūros vandens ir druskingų ežerų. Pirmosios druskos kasyklos (dabartinėje Austrijoje – Dürrnbergo, Hallstatto, Zalcburgo žemėje, Pietų Kaukaze ir kitur) atsirado bronzos amžiaus pabaigoje.
Druskos gavyba Lietuvoje
Lietuvoje druskos kasyklų nėra, nes neaptikta didesnių druskos klodų. Baltijos jūros ir mineralinių šaltinių vandenyje (Birštone, Druskininkuose ir kitur) esantis druskos kiekis mažas, jų taip pat neapsimoka eksploatuoti. 15–16 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje druskos buvo gaunama iš pelenų ir mineralinio vandens; ją išgaudavo druskiai. 17 a. Stakliškėse ir kai kur kitur buvo mėginta druską didesniais kiekiais gauti iš vandens garinimo būdu, tačiau gavyba neapsimokėjo.
2687
2271
druskos gavyba; druska ekonomikoje