Dubčiai, kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Kaniavos seniūnijoje, apie 24 km į pietryčius nuo Varėnos, netoli Baltarusijos sienos; parapijos centras. 291 gyventojas (2011). Dubičiai įsikūrę Ūlos dešiniajame krante. Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1909). Girininkija, paštas, medicinos punktas, pagrindinė mokykla (1918–53 su pertraukomis pradinė, 1953–92 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė), kultūros namai, biblioteka. Prie Dubičių yra Dubičių piliakalnis ir senovės gyvenvietės, kaime – 1863 sukilimo dalyvių kapai ir paminklas (pastatytas 1933; prie jo 1988 įkurtas medinių skulptūrų skveras).

Dubičių herbas

Istorija

14 a. rašytiniuose šaltiniuose minima miestas ir pilis; iš pradžių pilis buvo gynybinė, vėliau didysis kunigaikštis Vytautas Didysis pavertė ją savo medžioklės sodyba. 1487–89 karaliaus Kazimiero žemių skyrimo knygoje minimas Dubičių valsčius. 14 a. pradžioje–15 a. pabaigoje pastatyta pirmoji bažnyčia, 1529 ji tapo Nočios bažnyčios filija. Per 1655–61 metų okupaciją Dubičius labai nuniokojo rusai. Per 1863 sukilimą prie Dubičių 05 04 įvyko kautynės tarp L. Narbuto vadovaujamų sukilėlių būrio ir caro kariuomenės; žuvo vadas ir 12 sukilėlių. Po sukilimo caro valdžia nugriovė bažnyčią. 1920 Dubičius okupavo Lenkija.

Per II pasaulinį karą (1943) vokiečiai sudegino dalį kaimo sodybų. Sovietų okupacijos metais Dubičiai buvo apylinkės centras (1950–77), kolūkio centrinė gyvenvietė. 2015 patvirtintas Dubičių herbas.

1959 buvo 322, 1970 – 477, 1979 – 452, 1989 – 462, 2001 – 388 gyventojai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką