Dùblino istòrija
Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje dabartinio Dublino vietoje apsigyveno keltai. Pirmą kartą paminėtas apie 140 (Klaudijo Ptolemajo veikale Geografijos vadovas).
Apie 831–1014 Dubliną valdė normanai. Nuo 1028 vyskupijos, nuo 1152 arkivyskupijos centras. 1171 Dublinas tapo anglų užkariautos teritorijos Airijoje (Peilio kolonijos) administraciniu centru, gavo miesto teises. Nuo 13 a. pirmos pusės (1204–68 pastatyta pilis) – anglų valdžios rezidencija.
Nuo 17 a. vienas airių nacionalinio išsivadavimo kovos centrų. 1685 Liudvikui XIV panaikinus Nantes’o ediktą Dubline apsigyveno keli tūkstančiai hugenotų. 17–18 a. Dublinas išsiplėtė, tapo prekybos (uostas), pramonės ir kultūros centru, vienu didžiausių ir geriausiai sutvarkytų Šiaurės Europos miestų (1800 buvo apie 200 000 gyventojų). Sukilimai ir riaušės mieste vyko 1798, 1847, 1867, ypač 1916, 1919–21. 19 a. pirmoje pusėje Dublino plėtra sulėtėjo; antroje pusėje į jį gelbėdamiesi nuo bado atsikėlė daug valstiečių. 1834 iš Dublino į Kingstowną (dabar Dún Laoghaire) nutiestas pirmasis geležinkelis Airijoje.
Nuo 1921 Airijos laisvosios valstybės, nuo 1937 Airijos Respublikos sostinė. 20 a. Dublinas rekonstruotas.
1412
-Dublinas