Dubravos miškų (prie Kauno) eglynas

Dubravõs miška yra į pietryčius nuo Kauno, prie Kauno marių. Plotas 5750 ha, mišku apaugę 4951 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 5600 ha. Dubravos miškai priklausė Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai. Susideda iš Arlaviškių, Dubravos, Girionių, Kampiškių, Laumenų, Piliuonos, Raguolių, Raželių, Žiegždrių miškų. Išteka Nemuno intakai Žaisa, Gervėnupis, Dubrius ir Jiesios intakas Vyčius. Yra 17 km asfaltuotų, 56 km žvyruotų ir 39 km natūralaus grunto kelių. Masyvas banguotoje limnoglacialinėje lygumoje. Prie Kauno marių yra stačių šlaitų ir griovų, susiformavusių senose Nemuno terasose. Masyvo pietinė ir pietvakarinė dalis nusausinta.

Augavietės: nederlingos, derlingos ir labai derlingos normalaus drėgnumo bei laikinai užmirkusios, derlingos šlaitinės, nederlingos pelkinės. 2 % miškų yra rezervatiniai, 28 % ekosistemų apsaugos, 20 % rekreaciniai, 14 % įvairūs apsauginiai, 36 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 20 %. Eglynų yra 42 %, pušynų 41 %, juodalksnynų 6 %, ąžuolynų 4 %, baltalksnynų 2 %, uosynų, maumedynų, drebulynų po 1 %, įvairių kitų introdukuotų rūšių 2 %. Jaunuolynai sudaro 19 %, pusamžiai medynai 39 %, bręstantys medynai 29 %, brandūs medynai 13 %. Medynų vidutinis amžius 59 m., vidutinis bonitetas I, 6, vidutinis skalsumas 0,76, tūris 269 m3/ha. Kasmet priauga 4,5 m3/ha. Dar 19 a. pradžioje valstybiniai miškai sudarė apie 4000 ha, o privatūs tik apie 500 ha.

Medžiojamų gyvūnų nedaug. 1954 buvo introdukuoti dėmėtieji elniai, iš jų susiformavo vietinė populiacija, kuri 20 a. pabaigoje dėl brakonieriavimo ir kryžminimosi su tauriaisiais elniais baigė išnykti.

Dubravos miškų šiaurinėje dalyje yra didžiausia Lietuvos miškininkų gyvenvietė – Girionys; joje įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija ir Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos centras. Dubravos miškai naudojami kaip tyrinėjimų ir mokomoji bazė. Yra dekoratyvinių augalų medelynas, arboretumas, Miško sėklininkystės centras, Miškų apsaugos stotis. 20 a. 7 dešimtmečio pradžioje pradėtas kurti ir ligi šiol formuojamas Lietuvos miško parkas. Įveisti labai įvairūs ir sudėtingos rūšinės bei erdvinės struktūros Kauno marių šlaitų želdiniai.

Gervėnupio miške yra 2 archeologiniai paminklai: Samylų piliakalnis ir Pakalniškių piliakalnis.

1944–46 Dubravos miškuose veikė Didžiosios kovos apygardos A rinktinės 6 bataliono (vadas K. Gurskas, slap. Riešutas), 1947–49 – Tauro apygardos Birutės rinktinės Lietuvos partizanai.

2355

228

-Girionys

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką