dujotiekis
dujótiekis, inžinerinių įrenginių sistema degiosioms dujoms tiekti iš gavimo ar gaminimo vietos į vartojimo punktus. Dažniausiai dujotiekiu tiekiamos gamtinės, rečiau dirbtinės ar suskystintos dujos. Būna magistralinis (tiekia dujas miestams, gyvenvietėms, pramonės įmonėms), skirstomasis (paskirsto jas miestuose), vidaus (paskirsto dujas gyvenamųjų namų, pramoninių ir kitų pastatų viduje). Magistralinį dujotiekį dažniausiai sudaro didelio skersmens (iki 1420 mm) plieniniai vamzdžiai, dujų kompresorinės transportuojamų dujų slėgiui padidinti, dujų talpyklos, kuriose kaupiamos dujos, kai jų suvartojama mažiau (pvz., naktį), dujų skirstyklos, kuriose tikrinami dujų parametrai, sumažinamas slėgis ir jos paskirstomos į skirstomąjį tinklą, ryšių linijos, pagalbiniai ir aptarnavimo įrenginiai.
Magistraliniu dujotiekiu paprastai tiekiamos iki 5,5–8 MPa suslėgtos dujos. Skirstomasis dujotiekis būna didelio (0,3–1,2 MPa), vidutinio (0,005–0,3 MPa) ir mažo (mažiau kaip 0,005 MPa) slėgio. Dujų slėgį sumažina ir palaiko jį pastovų dujų slėgio reguliavimo punktas. Iš mažo slėgio skirstomojo dujotiekio dujos tiekiamos į gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų, mažų įmonių vidaus dujotiekio tinklus, iš vidutinio ir didelio (paprastai iki 0,6 MPa) slėgio – į pramonės įmonių, katilinių, elektrinių vidaus tinklus. Skirstomojo dujotiekio tinklas būna šakotinis, kai dujos vartotojams tiekiamos tik iš vienos pusės, ir žiedinis, kai jos tiekiamos iš abiejų pusių uždaru žiediniu tinklu (šiuo atveju dujų slėgis būna vienodesnis, be to, patogiau tikrinti, remontuoti). Magistralinio ir skirstomojo dujotiekio vamzdynas dažniausiai klojamas po žeme (daugiau kaip 0,8 m gylyje), kai kada virš žemės ant estakadų (daugiamečio įšalo rajonuose, pelkėse, dykumose, t. p. kai dujotiekis kerta upes, kanalus, griovas) arba upių, ežerų dugne. Plieniniai dujotiekio vamzdžiai izoliuojami bituminėmis arba polimerinėmis izoliacinėmis medžiagomis, t. p. turi apsaugą nuo elektrocheminės korozijos.
Istorija
Pirmaisiais amžiais po Kristaus Kinijoje gamtinės dujos buvo tiekiamos bambukiniais vamzdžiais. 18 a. pabaigoje Europoje dujotiekiui buvo naudojami ketiniai vamzdžiai. 19–20 a. paplito plieniniai vamzdžiai, nes jais galima tiekti labiau suslėgtas dujas. Pirmasis tolimo tiekimo (3300 km) magistralinis dujotiekis (600 mm skersmens vamzdžių) nutiestas 1944 Jungtinėse Amerikos Vasltijose. Didelius magistralinių dujotiekių tinklus turi Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Vokietija, Prancūzija, Olandija, Rusija, Kazachija. Lietuvoje pirmasis dujotiekis – magistralinio dujotiekio Dašava–Minskas atšaka Ivacevičiai–Vilnius – nutiestas 1961. Nuo šio dujotiekio vėliau nutiestos atšakos į kitus Lietuvos miestus. Lietuvoje 2018 buvo apie 2113 km magistralinių dujotiekių; vamzdžių didžiausias skersmuo 1220 mm, tiekiamų dujų slėgis 5,4 MPa.