dùjų atakà, priešo naikinimo nuodingosiomis dujomis būdas. Pirmą kartą 1915 04 22 surengė Vokietijos kariuomenė per I pasaulinį karą prie Ipro miesto (Belgija) prieš Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenę. Jos metu per 5 min. iš 6000 balionų buvo išleista 180 t chloro, kuris pasklido 5–8 km nuotoliu. Žuvo apie 15 000 britų ir prancūzų karių. 1917 per atakas buvo išbandyti artilerijos cheminiai sviediniai ir dujų generatoriai. Nuo 20 a. antros pusės dujų atakai kariuomenės turi artilerijos ir aviacijos dvinarių šaudmenų, mechaninių nuodingųjų medžiagų aerozolio generatorių. 1925 Ženevos protokolu naudoti nuodingąsias dujas uždrausta. 1933 prie jo prisidėjo ir Lietuva.
645