dùjų skýstinimas, medžiagos būsenos keitimas iš dujinės į skystą. Skystinama žemesnėje negu kritinė temperatūroje.
Dujos, kurių kritinė temperatūra lygi aplinkos temperatūrai arba yra už ją aukštesnė (praktiškai aukštesnė už –50 °C), skystinamos slegiant: dujos suslegiamos kompresoriuje, po to kondensuojamos šilumokaityje, kuris aušinamas vandeniu arba kitu aušalu. Taip skystinamas amoniakas, chloras, anglies dioksidas. Dujos, kurių kritinė temperatūra žemesnė, yra dar ir šaldomos. Jei dujų kritinė temperatūra žemesnė už –100 °C (pvz., deguonis, azotas), jos skystinamos stipriuoju šaldymu (pakopiniu arba Jouleʼio ir Thomsono reiškinio metodu). Pakopinio šaldymo sistemą sudaro kelios nuosekliai sujungtos šaldymo mašinos su skirtingais aušalais. Pirmoje mašinoje cirkuliuoja aukščiausios virimo temperatūros aušalas, kuris šaldo kitoje mašinoje suslėgtas dujas. Kuo daugiau pakopų, tuo žemesnės kritinės temperatūros dujas galima suskystinti (pvz., vandenilį). Jouleʼio ir Thomsono reiškinio metodu dujos skystinamos taip: kompresoriuje suslėgtos dujos (oras iki 20 MPa slėgio) šaldomos šaldytuve, po to jos droseliuojamos (dujų slėgis sumažinamas srautui pratekant pro droselį – vietinę hidrodinaminę kliūtį, pvz., ventilį, sklendę ir panašiai), skysčiu virtusios dujos surenkamos, likusios vėl grįžta į šaldytuvą.
dujų skystinimo aparatas (19 a. raižinys)
Kai kada šio metodo technologinę schemą papildo dar ir detanderis (šaldymo mašina, kurioje besiplėsdamos dujos atšąla ir atlieka išorinį darbą), į kurį nuteka dalis kompresoriuje suslėgtų dujų. Jame plėsdamosi dujos atlieka tam tikrą darbą. Išsiplėtusiomis ir atšalusiomis dujomis šaldomos kitos skystinamos dujos. Suskystintas dujas lengviau perskirti ir gabenti. Kai kurios suskystintos dujos (pvz., skystas vandenilis, azotas) naudojamos kaip aušalas.