Dunkerque’o operacija (Diunkèrko operãcija), Prancūzijos Šiaurės armijos, Didžiosios Britanijos ekspedicinio korpuso ir Belgijos kariuomenės evakuacija laivais iš Dunkerque’o uosto apylinkių Flandrijoje į Didžiąją Britaniją per Antrąjį pasaulinį karą. Vyko 1940 05 26–06 04.
Puolanti nacių Vokietijos kariuomenė (vermachtas) Šiaurės Prancūzijoje apsupo 40 Sąjungininkų divizijų. Didžiosios Britanijos ekspedicinio korpuso vadas H. Gortas jas atitraukė prie Dunkerque’o uosto. Vokietijos kariuomenės vyriausiasis vadas A. Hitleris, norėdamas išsaugoti G. von Rundstedto vadovaujamus tankų junginius (jie buvo pažeidžiami dėl kanalų gausos), 05 24 įsakė jiems sustoti, priešą sunaikinti pavedė aviacijai. Didžiosios Britanijos vyriausybė dar 05 20 nusprendė apsuptas pajėgas gelbėti, 05 26 vakarą britų ekspedicinis korpusas gavo įsakymą pradėti operaciją (masinė evakuacija vyko nuo 05 29). Evakuacijoje dalyvavo 861 laivas (be karinių, daug privačių, t. p. valčių), iš oro juos dengė lėktuvai. Didžioji Sąjungininkų karių dalis (daugiau kaip 338 000 žm.) buvo evakuota.
Dunkerque’o operacija (aliejus, 1940, dailininkas Ch. E. Cundall)
Po Dunkerque’o operacijos pagerėjo Vokietijos kariuomenės Šiaurės Prancūzijoje ginkluotė – jai liko beveik visa Sąjungininkų karinė technika.
396