Dunkerque (Diunkèrkas), miestas Prancūzijos šiaurėje, Aukštutinės Prancūzijos administraciniame regione, prie Šiaurės jūros, netoli Belgijos sienos.
86 800 gyventojų (2021; aglomeracijoje 162 100 gyventojų).
Dunkerque
Žvejybos, keleivių (keltas į Doverį, Didžiojoji Britanija) ir trečias pagal krovinių apyvartą (po Marselio ir Havro) Prancūzijos prekybos (51,6 mln. t, 2018; daugiausia įvežama rūdos, akmens anglys, nafta, išvežama cukrus, cementas, chemijos pramonės produktai) uostas. Automobilių magistralė į Lille’į.
Juodoji (apie 25 % Prancūzijos plieno produkcijos) ir spalvotoji (aliuminio lydymo) metalurgija, metalo apdirbimas, laivų statyba, naftos perdirbimas, kokso chemijos, tekstilės, maisto (žuvų) pramonė. Universitetas. Vaizduojamojo meno, uosto muziejai.
Dunkerqueʼo uostas; dešinėje – gyvenamieji namai
Istorija
Dunkerqueʼas įkurtas 7 amžiuje. Viduriniais amžiais ilgiausiai priklausė Flandrijai. Per Šimtametį karą (1337–1453) nuniokotas anglų (1388). 16 a. pradžioje atiteko Ispanijai. Dunkerqueʼo reikšmė padidėjo; užtikrino susisiekimą jūra tarp Ispanijos ir Nyderlandų. Keletą kartų (1558–59, 1582–83, 1646–52, 1658) užimtas Prancūzijos; 1658 jos atiduotas Anglijai kaip sąjungininkei. 1662 Liudviko XIV išpirktas galutinai atiteko Prancūzijai. Inžinieriaus S. de Vaubano įtvirtintas.
19 a. pabaigoje geležinkeliu sujungtas su Šiaurės Prancūzijos akmens anglių ir geležies rūdos gavybos rajonais. Per I pasaulinį karą (1914–18) svarbi karinė jūrų bazė. 1940 05–06 Dunkerqueʼo rajone vyko įnirtingi mūšiai; iš Dunkerqueʼo į Didžiąją Britaniją buvo evakuota apie 340 000 britų, belgų ir prancūzų karių (Dunkerque’o operacija). 1940–45 okupuotas Vokietijos; tapo jos karine jūrų baze. 1945 05 išvaduotas prancūzų ir čekoslovakų karių.
1972–2015 priklausė Šiaurės-Pa de Kalė administraciniam regionui.