Dunõjaus kultūrà, Balkãnų-Dunõjaus kultūrà, neolito ir eneolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi prie Dunojaus vidurupio ir aukštupio. Terminas plačiai vartotas iki 20 a. 9 dešimtmečio Vidurio Europos ankstyviausioms žemdirbių kultūroms apibūdinti. Iš pradžių buvo skiriami 4, vėliau 2 (tik pirmieji) šios kultūros laikotarpiai.
Pirmuoju laikotarpiu (nuo apie 5300 pr. Kr.) tarp Dniestro ir Reino bei dabartinės Serbijos ir Juodkalnijos bei Belgijos teritorijose buvo paplitusi vientisa kultūra. Žmonės kūrėsi laikinose gyvenvietėse; rasta medinių stulpinės konstrukcijos ilgųjų pastatų liekanų. Vertėsi plėšinine lydimine žemdirbyste, naudojo pleištinius akmeninius kirvius. Šiam laikotarpiui būdinga linijiniu juostiniu ornamentu puošta keramika, dvigeldžių moliuskų dygliuočių kriauklės. Dirvą nualinę žmonės keldavosi kitur, vėliau grįždavo, gyvenvietes atstatydavo; rasti keli kultūriniai sluoksniai.
Dunojaus kultūros dirbinys
Penkto tūkstantmečio prieš Kristų viduryje radosi regioninių ypatumų (antrasis laikotarpis) – statyti trapecijos formos ilgieji pastatai, paplito brūkšnių ir brūkšnelių linijomis puošti indai. Ši kultūra ėmė plisti į vakarus; Reino‑Dunojaus aukštupio baseine susiklostė Rösseno kultūra ir Hinkelsteino kultūra, o prie Dunojaus vidurupio ir žemupio – juostinės keramikos kultūra, Lengyelio kultūra ir Tisos kultūra.
Trečiuoju laikotarpiu (priskiriamas eneolitui) susiformavo Bodrogkeresztúro (dabartinės Vengrijos teritorijoje) ir Jordanówo (dabartinės Austrijos, Lenkijos ir Vengrijos teritorijose) kultūros. Ketvirtajam laikotarpiui buvo priskiriamos Vidurio Europos senojo bronzos amžiaus kultūros.
2674