duobẽlinė-šùkinė kerãmika, šùkinė‑duobẽlinė kerãmika, lipdyta keramika su mineralinėmis priemaišomis molio masėje, puošta duobučių ir šukinių atspaudėlių ornamentu. Atsirado ankstyvajame neolite (Penkto tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje) prie Volgos ir Okos tarpupio ir Volgos aukštupio, vėliau paplito į šiaurę tarp Karelijos ir Baltosios jūros pakrančių, į pietus tarp Desnos ir Dono aukštupių, į vakarus iki Dniepro ir į rytus iki Volgos vidurupio. Ši keramika – daugiausia plačiaangiai šiek tiek profiliuotais pakraštėliais, apvaliadugniai ir smailiadugniai indai, kurių paviršius puoštas horizontaliomis juostomis ar ploteliais išdėstytomis įvairios formos duobutėmis ir šukiniais atspaudėliais. Vėlyvajame neolite (trečias tūkstantmetis prieš Kristų) ėmė nykti; kai kuriuose regionuose naudota iki eneolito ir bronzos amžiaus pradžios. Duobelinė‑šukinė keramika būdinga Rytų Europos miškų ir miškastepių zonų neolito kultūroms – Ljalovo kultūrai, Riazanės kultūrai, Balachnos kultūrai, Desnos kultūrai, karelų kultūrai, Kargopolio kultūrai.
2674