dúonos laužmas, Komunijos dalis. Duonos laužimo apeiga atliekama po ramybės meldimo ir jos palinkėjimo. Jėzus Kristus duonos laužimą naudojo viešojoje tarnystėje (Mk 6, 41; 14, 22). NT duonos laužimas įvardijamas kaip Eucharistijos šventimas (Lk 24, 13–35, Apd 27, 33–38). Apaštalai Jėzų Kristų pažino šiam laužiant duoną (Lk 24, 13–35). Apaštalas Paulius duonos laužimą ir duonos valgymą apibūdina kaip šventą apeigą, kurios metu susijungiama su Jėzaus Kristaus kūnu (1 Kor 10, 16; 11, 23–29). Žydai krikščionys duonos laužimą atlikdavo kaip Paskutinės vakarienės atminimo apeigą (Apd 2, 42). Iki 4 a. duonos laužimas buvo praktikuojamas per agapę.
2709