Düsseldorf (Diùseldorfas), miestas Vokietijos vakaruose, prie Reino upės, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemės centras.
Düsseldorfo panorama
619 500 gyventojų (2021); priklauso Reino‑Ruhro aglomeracijai.
Upių uostas. Tarptautinis oro uostas. Staklių, ekskavatorių, automobilių, vagonų, tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo apdirbimas, metalurgijos, elektrotechnikos, chemijos, tekstilės, siuvimo, poligrafijos, stiklo pramonė. Biržos. Tarptautinės mugės, parodos, kongresai.
Universitetas (iki 1965 medicinos akademija), Ekonomijos ir valdymo akademija, Visuomenės sveikatos akademija, aukštoji ekonomikos mokykla, Nacionalinė meno akademija (įkurta 1767), konservatorija. M. Plancko metalurgijos mokslinio tyrimo institutas. Teatrai (tarp jų – operos), muziejai.
Architektūra
Gotikiniai rūmai su bažnyčia (13 a.), Šv. Lamberto bažnyčia su bokštu (13–14 a.), renesansinė rotušė (16 a.; perstatyta 19 a.), pilys (tarp jų – Benratho, 1755–73, architektas N. de Pigage’as), rokokiniai Medžioklės rūmai (1752–62, architektas J. J. Couvenas; dabar muziejus).
Medžioklės rūmai Düsseldorfe (1752–62, architektas J. J. Couvenas; dabar muziejus)
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1159. 1288 tapo Bergo kunigaikštystės sostine. 1614 kartu su ja atiteko Pfalcui‑Neuburgui, 1777 – Bavarijai. 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje suklestėjo.
1806 tapo Bergo didžiosios kunigaikštystės, kurią sukūrė Napoleonas I, sostine. 1815 atiteko Prūsijos karalystei. 19 a. pabaigoje suklestėjus Ruhro srities pramonei Düsseldorfas labai išsiplėtė.
1923–25 okupuotas Prancūzijos. Per II pasaulinį karą (1939–45) Sąjungininkų labai bombarduotas; rekonstruotas ir atstatytas.
2271