Dvasinė katalikų akademija

akademijos studentų koncerto programa (1890; Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus)

Dvãsinė katalkų akadèmija, Ròmos katalkų bažnýtinė akadèmija, Ròmos katalkų dvãsinė akadèmija, Vlniaus dvãsinė akadèmija, Petrãpilio dvãsinė akadèmija, Sankt Peterbùrgo dvãsinė akadèmija, aukštoji katalikų dvasininkų mokykla, veikusi Vilniuje ir Sankt Peterburge.

Akademijos istorija

Dvasinė katalikų akademija įkurta 1832 (pradėjo veikti 1834) Vilniuje vyskupo A. B. Klongevičiaus iniciatyva vietoj uždaryto Vilniaus universiteto Moralinių ir politinių mokslų fakulteto ir Vilniaus vyriausiosios kunigų seminarijos. Buvo pavaldi Dvasinei katalikų kolegijai Sankt Peterburge. Akademiją tiesiogiai globojo ir prižiūrėjo Vilniaus vyskupas ordinaras.

Akademija teikė 4 laipsnius: studento, kandidato (trečiaisiais mokslo metais), magistro ir daktaro (teologijos ir kanonų teisės); gavusieji daktaro laipsnį galėjo būti skiriami vyskupais ir gauti kitas aukštąsias bažnytines pareigas. Mokslas truko ketverius metus. Valstybės lėšomis mokėsi 60 klierikų (40 iš Vilniaus vyskupijos). Akademijoje dirbo 7 profesoriai, 4 adjunktai, 3 lektoriai.

Caro valdžiai siekiant geriau kontroliuoti Katalikų bažnyčią ir jos dvasininkų rengimą Dvasinė katalikų akademija vidaus reikalų ministro įsakymu 1842 perkelta į Sankt Peterburgą (1844 jai suteiktas imperatoriškosios akademijos titulas). 1867 uždarius Varšuvos dvasinę akademiją Dvasinė katalikų akademija liko vienintelė aukštoji katalikų teologijos mokykla Rusijos imperijoje.

Dvasinė katalikų akademija buvo pavaldi Mogiliavo arkivyskupui ir Dvasinei katalikų kolegijai. Kontroliavo Rusijos imperijoje veikusių katalikų kunigų seminarijų veiklą.

Į akademiją buvo priimami baigusieji kunigų seminarijas; dėstoma lotynų ir rusų kalbomis. Mokslo laipsnius nuo 1886 tvirtindavo arkivyskupas.

Akademija 1885–1917 leido metraštį Academia Caesare Romano–Catholica Ecclesiastica Petropolitana.

Po Spalio perversmo (1917) Dvasinė katalikų akademija (1918) uždaryta. Kai kurie profesoriai ir studentai persikėlė į Liubliną.

Žymūs studentai ir dėstytojai

Akademijoje studijavo A. Baranauskas, P. P. Būčys, Maironis, V. Mykolaitis-Putinas, K. Olšauskas ir kiti, dėstė A. P. Audzijonis, I. Baltrušis, P. P. Būčys, G. F. Cirtautas, B. Čėsnys, A. Jakštas, A. Grigaitis, J. Ivaškevičius, K. Jaunius, Maironis, V. Mironas, Jurgis Matulaitis, B. J. Pranaitis, J. Totoraitis, M. Valančius ir kiti.

Rektoriai

Pirmasis Dvasinės katalikų akademijos rektorius A. Osińskis, kiti rektoriai: A. Fijałkowskis (nuo 1839), I. Holovinskis (1842–1855), A. Jakubielskis (nuo 1857), A. K. Beresnevičius (1860–1865), D. Stacevičius (nuo 1865), S. M. Kozłowskis (nuo 1878), P. A. Simonas (nuo 1883), K. Niedziałkowskis, L. Żarnowskis, A. Kakowskis (1910–1913), A. Radziszewskis.

1572