dvkova, įžeisto asmens ir įžeidėjo ginkluota kova, vykstanti pagal nustatytas taisykles. Dažniausiai buvo kaunamasi kardais, špagomis, vėliau – šaunamaisiais ginklais. Nuo 6 amžiaus Europoje teisminiai ginčai dažnai buvo sprendžiami dvikovoje (kaudavosi kaltintojas ir kaltinamasis, kai pastarasis nesutikdavo su kaltinimu; manyta, kad teisųjį globoja Dievas). 12 amžiuje tokias dvikovas pradėta drausti. Nuo 15 amžiaus plito garbės dvikovos, jos buvo itin populiarios Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Pradėta drausti 16 amžiuje, bet dvikovų pasitaikydavo ir 20 amžiaus pradžioje.
Lietuvoje dvikovas imta praktikuoti 16 amžiuje, tačiau jau 1588 Lietuvos Statutas jas laikė nusikaltimu ir draudė.