dvračių spòrtas apima plento, treko, kalnų dviračių lenktynes ir krosą. Dar būna dailiojo važiavimo dviračiais ir dviračių sportinių žaidimų varžybos.

Plento lenktynės yra vienadienės ir daugiadienės; individualiosios (sportininkai startuoja po vieną), grupinės (duodamas bendras startas grupei sportininkų) ir žiedinės (trasa įveikiama keliolika ar keliasdešimt kartų su tarpiniais finišais). Treke rengiamos hitų (200, 500 ir 1000 m pavienės greičio lenktynės; startas iš vietos ir važiuojant), lengvatinės (silpnesniems varžovams sutrumpinama distancija), persekiojimo (distancija 2000, 3000 ir 4000 m; laikas nefiksuojamas) lenktynės, sprintas (1000 m arba 2–3 ratai), individualiosios iškrintamosios lenktynės (20–30 ratų), lenktynės su tarpiniais finišais, keirinas. Lenktyniaujama sportiniais dviračiais, pritaikytais treko lenktynėms. Kroso, kalnų, šuolių su dviračiais ir dviračių sportinių žaidimų varžybos vyksta specialiai pritaikytais dviračiais. Olimpinių žaidynių dviračių sporto programoje kovojama 18 rungčių: treko lenktynėse – 12, plento lenktynėse – 4 ir kalnų dviračių lenktynėse – 2.

Simona Krupeckaitė (pirma) Pasaulio taurės treko dviračių keirino finale (Honkongas, 2016)

Istorija

Pirmosios dviračių varžybos mediniais dviračiais įvyko 1869 Prancūzijoje. Pirmosios pasaulio pirmenybės buvo surengtos 1893 Čikagoje (treko lenktynės) ir 1921 Kopenhagoje (plento lenktynės). 1896 dviračių sportas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1900 įkurta Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (Union cycliste internationale, UCI; 2022 vienijo 197 šalių dviračių sporto federacijas). Dviračių sportas labiausiai paplitęs Italijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje.

Artūras Kasputis (kairėje) ir Raimondas Rumšas prieš startą Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse (2000)

Lietuvoje

Lietuvoje pirmasis dviračių sporto čempionatas įvyko 1922 Kaune, Ukmergės plente. 1923 įsteigta Lietuvos dviračių sporto sąjunga (LDS), kuri 1923 priimta į Tarptautinę dviračių sporto sąjungą; narystė atkurta 1993. Dviračių sporto pradininkai buvo K. Bulota, V. Bulota, J. Šulginas. 1924 surengtos Lietuvos moterų dviratininkių lenktynės. 1925 Kaune įrengtas dviračių trekas, kuriame įvyko pirmosios tarptautinės dviračių sporto varžybos. 1928 olimpinėse žaidynėse dalyvavo 4 Lietuvos dviratininkai (Isakas Anolikas, J. Gedminas, V. Jankauskas, I. Murnikas). 1953 surengtos daugiadienės, vėliau labai populiarios, lenktynės Aplink Lietuvą, 1956 – vaikų bei paauglių lenktynės Ereliuko ir Kregždutės prizams laimėti, 1965 – tarptautinės Baltijos draugystės lenktynės (Course Baltique de l’Amitié). 20 a. viduryje dviračių sportas pasidarė masiškas. Garsūs Lietuvos dviratininkai: S. Severinas, Kazys Paršaitis, J. Pimpis, Joana Išoraitė, Marytė Pašakinskienė‑Brikytė, Severina Valeškevičienė‑Nutautaitė, Laimutė Valmienė‑Dabulskytė, Virginija Benediktavičiūtė, Juozas Grabauskas, T. Zlotnikovas, A. E. Justaitė, B. Krulikauskas, Pranas Knieža, R. Rudys, Antanas Berankis, Jonas Romanovas.

Gintautas Umaras, Viačeslavas Jekimovas, Artūras Kasputis ir Dimitrijus Neliubinas (SSRS komanda) treko dviračių 4000 m komandinėse persekiojimo lenktynėse pakeliui į pergalę Seulo olimpinėse žaidynėse (1988)

Jolantos Polikevičiūtės (nr. 4) ir Rasos Polikevičiūtės (nr. 6) finišas Atlantos olimpinėse žaidynėse (1996)

Olimpinių žaidynių dviračių sporto čempionais tapo G. Umaras (1988 dviejose rungtyse), A. Kasputis (1988), prizininkėmis L. Zilporytė (1988), D. Žiliūtė (2000); pasaulio čempionų vardus iškovojo D. Žiliūtė (1998), E. Pučinskaitė (1999), R. Polikevičiūtė (2001), L. Zilporytė (1989), G. Umaras (1987 dviejose rungtyse), Europos – Rasa Mažeikytė (1997, 1998), D. Žiliūtė (1997), Linas Balčiūnas (1998). Prestižinių daugiadienių moterų dviračių lenktynių Grande Boucle Féminine Internationale nugalėtojomis tapo E. Pučinskaitė (1998) ir D. Žiliūtė (1999), vyrų Tour de France trečiosios vietos laimėtoju – Raimondas Rumšas (2002). Žymiausieji dviračių sporto treneriai: Narsutis Dumbauskas, Antanas Jakimavičius, V. Konovalovas, Kazys Paršaitis, Juozas Paulauskas. 2003 Lietuvoje sporto mokymo įstaigose dviračių sportą kultivavo apie 1200 sportininkų, dirbo 30 trenerių, 2021 plento dviračių sportą kultivavo 647 sportininkai, dirbo 36 treneriai, 3 sporto instruktoriai, treko dviračių sportą – 136 sportininkai, dirbo 10 trenerių, kalnų dviračių sportą – 235 sportininkai, dirbo 9 treneriai, mažųjų dviračių krosą – 150 sportininkų, dirbo 7 treneriai.

plento dviračių sportininkus lydintis techninis personalas (2023 Belgijos plento dviračių taurė (Lotto Cycling Cup), Roeselare, Belgija)

3032

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką