džadidzmas (arab. usul-i-jadid – naujas metodas), 19 a. pabaigos–20 a. pradžios Rusijos imperijos musulmonų liberalus tautinis sąjūdis. Prasidėjo 19 a. 9 dešimtmetyje Kryme, Pavolgyje, 10 dešimtmetyje paplito Vidurinbėje Azijoje. Rėmėsi pantiurkizmu.
Pirmiausia džadidizmo veikėjai, arba džadidai, siekė sukurti modernią švietimo sistemą, būtiną socialinių pokyčių ir kultūros atgimimo sąlygą. Nepaisydami musulmonų dvasininkų priešinimosi jie steigė pradines ir vidurines mokyklas (pirmąją atidarė 1901 Taškente, 1914 veikė jau daugiau kaip 100 mokyklų, vien Taškente 20, Kokande – 16). Leido laikraščius ir žurnalus. Statė didaktinio pobūdžio mėgėjų teatro spektaklius. Dėl jaunaturkių idėjų įtakos 20 a. iš džadidų išsiskyrę jaunųjų chiviečių (1906–07) ir jaunųjų buchariečių (1916) sąjūdžiai bandė kurti radikalaus Chivos ir Bucharos chanatų valstybinės santvarkos reformavimo programas. Po Vasario revoliucijos (1917) džadidai įkūrė Šura i islam partiją ir siekė Turkestano autonomijos, po Spalio perversmo (1917) priešinosi sovietų valdžios įvedimui. Bolševikams įsitvirtinus valdžioje džadidizmas buvo nuslopintas.
Džadidai; jaunieji chiviečiai; jaunieji buchariečiai