džãtai, grupė genčių, pirmaisiais amžiais po Kristaus gyvenusių Vakarų Pandžabe. Vėliau paplito Šiaurės Indijoje ir sudarė pandžabų etninį pagrindą. Iki 12–14 a. buvo nepriklausomi, vėliau juos pajungė Didieji Mogolai. 1669, 1672 ir 1689–91 vyko džatų sukilimai, juos užkariautojai numalšino. 18 a. viduryje susikūrė savarankiška džatų kunigaikštystė; ją 1763 Didieji Mogolai nukariavo. Džatai virto to paties pavadinimo žemdirbių kasta. Jų palikuonių gyvena Šiaurės Indijoje (hinduistai ir sikhai) ir Pakistane (musulmonai).
2271