Nehru Džavaharlal (Jawaharlal Nehru, Džavaharlalas Nèhru, Nèrus, Nèru) 1899 11 14Allahabad 1964 05 27Delis, Indijos politikas. M. Nehru sūnus, I. Gandhi tėvas, V. L. Pandit brolis. Vienas žymiausių 20 a. politikų.
Išsilavinimas ir politinė veikla
1907–12 studijavo Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). 1912 grįžo į Indiją. Dirbo Allahabado Aukščiausiojo teismo advokatu. 1912 įstojo į Indijos nacionalinio kongreso partiją; tapo M. K. Gandhi bendražygiu. 1921–1945 už antikolonijinę veiklą britų valdžios 9 kartus suimtas (iš viso yra kalėjęs daugiau kaip 10 metų). Nuo 1923 buvo ne kartą išrinktas Indijos nacionalinio kongreso Vykdomojo komiteto sekretoriumi ir generaliniu sekretoriumi. 3 dešimtmečio pabaigoje tapo vienu partijos kairiojo sparno lyderių. 1929–30, 1936–37, 1946, 1951–54 Indijos nacionalinio kongreso pirmininkas. Nuo 1946 Indijos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras.
Džavaharlal Nehru
Vyriausybės vadovas
1947–64 nepriklausomos Indijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. Siekė šalies ūkio plėtojimo remiantis 5 metų planu, įgyvendinti agrarinę reformą. Užsienio politikoje buvo neutralumo, nusiginklavimo šalininkas. Vienas Bandungo konferencijos (1955) vadovų. Neprisijungusiųjų šalių judėjimo iniciatorius. 1950 su Pakistano ministru pirmininku Ali Chanu Liakatu sudarė Delio paktą, kuriuo siekta sumažinti Indijos ir Pakistano nesantaiką, kilusią Didžiosios Britanijos koloniją Indiją 1947 padalijus į 2 valstybes, bet išspręsti Kašmyro problemos ir išvengti pasienio ginkluotų konfliktų su Pakistanu (1947–1949), t. p. Kinija (1962) Dž. Neru nepavyko.
Knygos
Parašė knygas Pasaulio istorijos švystelėjimai (Glimpses of World History 1936), Indijos atradimas (Discovery of India 1944), kitų veikalų, autobiografiją.
Atminimo įamžinimas
Dž. Nehru vardu pavadintas universitetas Delyje (įkurtas 1969).
-Džavaharlal Nehru; -Jawaharlal Nehru; -Džavaharlalas Nehru; -Džavaharlalas Nerus; -Džavaharlalas Neru