džentelmèniški susitarmai (angl. gentlemen’s agreements), tarptautiniai susitarimai, kurie, pagal anglosaksų teisės tradiciją, nėra teisiškai privalomi. Jiems netaikomos tarptautinių sutarčių teisės normos; tai – garbės dalykas. Dažniausiai sudaromi žodžiu (galima ir rašytinė forma) tarp tų valstybės pareigūnų, kuriems nereikalingi specialūs rašytiniai įgaliojimai. Džentelmeniškus susitarimus gali sudaryti valstybių, vyriausybių vadovai, užsienio reikalų ministrai, diplomatinių atstovybių vadovai. Džentelmeniškų susitarimų pavyzdžiai: 1941 08 14 susitarimas (Atlanto chartija) tarp Didžiosios Britanijos ministro pirmininko W. L. S. Churchillio ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento F. D. Roosevelto, 1946 Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS susitarimas dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos vietų paskirstymo nenuolatiniams nariams, 1975 Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamasis aktas (jis buvo rašytinės formos, tačiau nesukūrė teisinių įsipareigojimų ir dažniausiai traktuojamas kaip geros valios aktas).
777