džiaũgsmas, teigiama emocija, pasireiškianti malonia savijauta, pakilimo išgyvenimu. Susijęs su stipria jauda ir smegenų aktyvacija, lydimas atitinkamos veido išraiškos – šypsenos. Džiaugsmas atsiranda labai anksti – pirmaisiais gyvenimo mėnesiais (sustiprėja, kai kūdikis pradeda skirti pažįstamą asmenį nuo nepažįstamo). Raidą lemia genetinių ir aplinkos (ypač socialinės) veiksnių sąveika. Džiaugsmą skatina sėkmė, laimėjimas, kūrybos procesas, svajonės ir fantazijos. Svarbus bendraujant, slopinant neigiamas emocijas (liūdesį, pyktį), palaikant gerą savijautą. Skirstomas į magiškąjį (kyla netikėtai, iš didelio įkvėpimo, ekstazės) ir realųjį (kyla kasdienės veiklos metu – žaidžiant, mokantis, dirbant, kuriant, klausantis muzikos, sutikus seniai matytą pažįstamąjį, išgirdus gerą naujieną).
1868