džiomòno kultūrà (jomono kultūra), neolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi vienuoliktame tūkstantmetyje–3 a. pr. Kr. pradžioje dabartinės Japonijos salose. Pavadinta pagal virvelėmis (japonų k. džiomon) puoštą keramiką. Skiriami kultūros 6 laikotarpiai.
Pradiniu laikotarpiu (11 000–8000 pr. Kr.) žmonės gyveno grupelėmis stovyklose ir urvuose. Vertėsi medžiokle, žvejyba ir maisto rinkimu. Naudojo mikrolitus, kotinius antgalius, gremžtukus, rėžtukus, ylas, šlifuotais ašmenimis kirvelius. Keramika – plačiaangiai, aukšti smailiadugniai ar apskritadugniai indai, puošti (iš pradžių viršutinė dalis, vėliau visas paviršius) įvairių virvučių ir juostelių ornamentu ar jų lipdiniais bei pirštų įspaudais.
Ankstyviausiuoju laikotarpiu (8000–5000 pr. Kr.) susiklostė pagrindiniai kultūriniai savitumai: gyvenvietėse aptikta įgilintų pastatų liekanų, kiaukutynų, kaulinių kabliukų, žeberklų. Naudoti įvairūs akmeniniai kaplio‑kirvelio tipo ir trikampiniai įrankiai, iš obsidiano gaminti antgaliai, smailiadugniai ar apskritadugniai indai, puošti virvučių (įspaustų ir raižytų) ornamentu bei šukiniais įspaudais.
džiomono kultūros indas su skulptūriniu pakraštėliu (apie 1500 pr. Kr.)
Ankstyvuoju laikotarpiu (5000–2500 pr. Kr.) didėjo gyvenvietės ir jų daugėjo; aptikta įgilintų pastatų (kai kurie daugiau kaip 220 m2 ploto) liekanų, didžiulių kiaukutynų. Keramika – plokščiadugniai indai (vazos, siaurakakliai ąsočiai ir puodynės, dubenys), puošti plunksniniais raštais. Naudoti įvairūs akmeniniai, kauliniai (adatos, žeberklai) ir mediniai (kanojos su irklais, lankai, lakuotos šukos) įrankiai bei dirbiniai, pinti krepšiai.
Viduriniu laikotarpiu (2500–1500 pr. Kr.) žmonės gyveno didelėmis bendruomenėmis. Gyvenvietes pradėta kurti ir kalnuotose vietovėse; tyrinėta daugiau kaip 11 000 gyvenviečių. Rasta įgilintų pastatų (kai kur daugiau kaip 50) liekanų bei ūkinių duobių. Radosi daržininkystės užuomazgų; naudoti peiliai, pjautuvai, kapliai, girnos. Keramika – dideli indai su įvairiais skulptūriniais elementais ar puoštu pakraštėliu. Rasta daug, manoma, ritualinių, molinių žmonių figūrėlių, akmeninių vyro lytinių organų simbolių. Papuošalai – moliniai ir akmeniniai apskriti auskarai, kabučiai, apyrankės.
džiomono kultūros molinė figūrėlė (2500–1500 pr. Kr.)
Vėlyvuoju laikotarpiu (1500–1000 pr. Kr.) žmonės kūrėsi prie Ramiojo vandenyno ir žvejojo atviruose vandenyse. Rasta kanojų su irklais, žeberklų. Aptikta daug ritualinių daiktų ir vietų iš ratu sustatytų kelių tūkstančių akmenų. Keramika puošta virvučių ir įrėžtų linijų ornamentu (vietomis nutrintu).
Vėlyviausiuoju laikotarpiu (1000–300 pr. Kr.) išryškėjo kultūros regioniniai ypatumai. Pradėta verstis daržininkyste (auginti ryžiai). Išplito juostelėmis puošta juodoji keramika, virvučių ornamentu puoštus indus imta lakuoti. Rasta daug kaplių su apskaldytais ašmenimis bei įvairių medinių dirbinių, padengtų juodu ir raudonu laku.
Džiomono kultūros įvairiais laikotarpiais mirusieji laidoti pavieniui ir kapinynuose, suriesti arba aukštielninki, su įkapėmis; daug kapų rasta kiaukutynuose. Aptikta šunų palaidojimų. Šią kultūrą pakeitė Jajojo kultūra. Džiomono kultūra kartais laikoma džiomono periodu.
2674