Džu De (Zhu De, Džu Dė) 1886 12 18Ilong (Sičuano provincija) 1976 07 06Pekinas, Kinijos karo ir politikos veikėjas. Maršalas (1955–65; 1965 kariniai laipsniai Kinijoje buvo panaikinti).
Kilęs iš valstiečių šeimos. Įvaikintas dėdės. Mokėsi klasikinių dalykų. 1911 baigė Junano karo akademiją. Dalyvavo 1911–13 Sinhajaus revoliucijoje. Tapo Junano kariniu vadu. Generolas (1919). 1922 prisidėjo prie Sun Jatseno vadovaujamo revoliucinio judėjimo. Išvykęs į Vakarų Europą studijavo Berlyno ir Göttingeno universitetuose. Tapo marksistu, nuo 1925 – Kinijos komunistų partijos narys.
1926 už politinę veiklą išsiųstas iš Vokietijos, grįžo į Kiniją. Vienas 1927 08 Nančango komunistų sukilimo vadų. 1928 suartėjo su Mao Dzedongu. 1930–37 Kinijos Raudonosios armijos vadas; per Ilgąjį žygį (1934–35) vadovavo vakarinei kolonai. Nuo 1937 komunistų 8‑osios armijos, kuri dalyvavo kovose su japonais, vadas. 1946–54 Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenės vadas; per 1946–49 pilietinį karą sėkmingai vadovavo karo veiksmams; išpopuliarėjo.
Nuo 1930 Kinijos komunistų partijos Centro komiteto, nuo 1931 – jo politinio biuro narys. 1945–56 Kinijos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius, 1956–66 Centro komiteto pirmininko pavaduotojas, 1956–69 – ir Centro komiteto politinio biuro nuolatinio komiteto narys. 1949–54 Kinijos Liaudies Respublikos Centrinės liaudies vyriausybinės tarybos pirmininko pavaduotojas. 1954–59 Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko (formalaus valstybės vadovo) pavaduotojas, faktiškai – Mao Dzedongo įpėdinis; už Didžiojo šuolio politikos kritiką šio posto neteko. Per Kultūrinę revoliuciją buvo patekęs į nemalonę (chungveibinai vadino karo militaristu, karjeristu), bet 1969 vėl perrinktas Kinijos komunistų partijos Centro komiteto politinio biuro nariu, o 1973 vėl išrinktas politinio biuro nuolatinio komiteto nariu.