ebiontai (< hebr.), viena pirmųjų ankstyvosios krikščionybės krypčių, žydai krikščionys.

Doktrina

Tikėjo vieną Dievą Kūrėją, Jėzų Kristų laikė pranašu, kuriame įsikūnijo Šventoji Dvasia, Jeruzalę garbino kaip Dievo namus. Laikėsi judėjų apeigų ir papročių, praktikavo asketizmą. Turėjo savo Evangelijas aramėjų kalba (neišliko), iš Naujojo Testamento pripažino tik Evangeliją pagal Matą.

Istorija

Ebionitų judėjimas kilo 1 a. antroje pusėje Palestinoje. Vėliau ebionitai persikėlė į Siriją. 4 a. dalis susiliejo su gnostikais. Ebionitus kaip eretikus mini Bažnyčios Tėvai (Irenėjas Lionietis, Eusebijas Cezarėjietis ir Tertulijonas).

656

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką