Ebolos hemoraginė karštligė

Ebòlos hemorãginė kaštligė (angl. Ebola hemorrhagic fever), itin pavojinga infekcinė žmonių ir primatų ūminė virusinė liga, kuriai būdingos sunkios ligos formos ir didelis mirštamumas. Sukėlėjas – Ebolos virusas, priklausantis Filoviridae šeimai, Ebolavirus genčiai.

Ebolos virusai (3D atvaizdavimas)

Ebolos virionas yra 80 nm skersmens, 970 nm ilgio, susideda iš 1 ribonukleorūgščių grandinės, apsuptos glikoproteino apvalkalu. Išskirtas 1976 Kongo Demokratinės Respublikos šalia Ebolos upės, žinomi 5 jo serotipai. Infekcijos natūralus šaltinis – vaisėdžiai šikšnosparniai (Pteropodidae). Jie gali užkrėsti beždžiones, antilopes, dygliakiaules, graužikus, šunis ir kiaules. Žmogus užsikrečia nuo tiesioginio sąlyčio su infekuotu gyvūnu, per sergančių šikšnosparnių seilėmis užkrėstus vaisius ir sumedžiotų laukinių gyvūnų mėsą, bet dažniausiai – per tiesioginį sąlytį su sergančio žmogaus užkrėstu krauju, kūno kitais skysčiais ir išskyromis, taip pat per užterštus drabužius, adatas ir kita. Virusas patenka per pažeistą odą arba gleivinę. Ligonis išskiria į aplinką virusų iki 3 savaičių.

Didžiausia rizika užsikrėsti, kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja. Pasveikusių ligonių spermoje virusas išlieka iki 7 savaičių. Medicinos darbuotojai užsikrečia slaugydami arba gydydami ligonius. Ligos židinių yra Centrinėje ir Vakarų Afrikoje; Europoje – tik įvežtiniai ligos atvejai. Nuo 2013 12 Vakarų Afrikoje (Gvinėjoje, Siera Leonėje, Liberijoje, Nigerijoje) prasidėjusi Ebolos hemoraginės karštligės epidemija yra didžiausias šios ligos protrūkis žmonijos istorijoje. Inkubacinis laikotarpis 2–21 diena. Ligos pradžia ūmi, pakyla kūno temperatūra, silpna, skauda gerklę, galvą, raumenis ir sąnarius, pykina, ligonis vemia, vėliau – gausiai viduriuoja, vargina krūtinės ir pilvo skausmai. Nuo ligos 5 dieną gali atsirasti kraujosruvų odoje, kraujuoja iš nosies, ligonis vemia ir tuštinasi krauju. Sunkiais Ebolos hemoraginės karštligės atvejais prasideda vidinis kraujavimas, atsiranda dauginis organų nepakankamumas ir sepsinis šokas. Ligoniai miršta 8–16 ligos dieną. Miršta 50–90 % užsikrėtusiųjų.

Ebolos hemoraginės karštligės diagnozė patvirtinama radus viruso ribonukleorūgščių kraujuje ar organizmo kituose skysčiuose. Laboratorinė diagnostika atliekama specializuotose III arba IV biologinės saugos lygio laboratorijose. Specialaus antivirusinio gydymo nėra. Taikomas patogenezinis ir simptominis gydymas – atkuriama skysčių ir elektrolitų pusiausvyra į veną lašinant elektrolitų, gliukozės tirpalų, skiriama eritrocitų, trombocitų masės infuzijų, vaistų nuo skausmo ir uždegimo. 2014 Jungtinėse Amerikos Valstijose taikytas eksperimentinis gydymas monokloninių antikūnų prieš Ebolos viruso glikoproteiną mišiniu ZMapp. Ligonis hospitalizuojamas, izoliuojamas, jo aplinka valoma ir dezinfekuojama. Atliekos dezinfekuojamos autoklave arba deginamos. Medicinos darbuotojai privalo naudoti asmenines apsaugos priemones: dvigubas vienkartines pirštines, vienkartinį neperšlampamą chalatą ilgomis rankovėmis, akinius arba veido skydelį, respiratorių, guminę avalynę arba vienkartinius neperšlampamus avalynės dangalus. Žmonių, su kuriais ligonis kontaktavo, būklė stebima 21 dieną, sukarščiavęs asmuo hospitalizuojamas ir izoliuojamas. Vakcinos nėra.

1955

-ebola; -Ebolos virusas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką