Hermann Eduard (Eduardas Hèrmanas) 1869 12 19Coburg 1950 02 14Göttingen, vokiečių kalbininkas, baltistas. Dr. (1894).
Jenos, Freiburgo, Leipcigo universitetuose studijavo klasikinę filologiją, germanistiką, lyginamąją kalbotyrą; K. F. C. Brugmanno, B. G. G. Delbrücko mokinys.
Nuo 1894 mokytojavo. 1913 dėstė Kylio, 1914–17 – Frankfurto prie Maino, 1917–37 – Göttingeno universitete; profesorius (1913). 1925 apie pusę metų praleido Lietuvoje. 1949 paskelbė S. Grunau vokiečių–prūsų kalbų žodynėlį.
Tyrė bendrosios kalbotyros problemas, indoeuropiečių, daugiausia baltų, kalbas. Svarbiausi veikalai: Ar indoeuropiečių kalbose buvo šalutinių sakinių? (Gab es im Indogermanischen Nebensätze? 1894), Apie lietuvių kalbos jungtukinių sakinių raidą (Über die Entwicklung der litauischen Konjunktionalsätze 1912), Skiemenų daryba graikų ir kitose indoeuropiečių kalbose (Silbenbildung im Griechischen und in den anderen indogermanischen Sprachen 1923), Lietuvių kalbos studijos (Litauische Studien 1926), Lietuvių bendrinė kalba kaip bendrosios kalbotyros problema (Die litauische Gemeinsprache als Problem der allgemeinen Sprachwissenschaft 1929), Garsų dėsnis ir analogija (Lautgesetz und Analogie 1931).
2069