Eduard Ševardnadze

Ševardnadze Eduard (Eduardas Ševardnãdzė) 1928 01 25Mamati (Gurija) 2014 07 07Tbilisis, SSRS ir Gruzijos valstybės veikėjas. Nuo 1948 SSKP narys.

Išsilavinimas

1951 baigė partinę mokyklą prie Gruzijos komunistų partijos Centro komiteto, 1959 – Kutaisi pedagoginį institutą.

Partinė veikla

1957–61 Gruzijos komjaunimo Centro komiteto I sekretorius, vėliau užėmė vadovaujamus postus Gruzijos komunistų partijoje. 1965–68 Gruzijos Sovietų Socialistinės Respublikos viešosios tvarkos apsaugos, 1968–72 vidaus reikalų ministras. 1972 Gruzijos komunistų partijos Tbilisio miesto komiteto I sekretorius. 1972–85 šios partijos Centro komiteto I sekretorius. Aktyviai kovojo su korupcija. 1974–89 SSRS aukščiausiosios tarybos deputatas. 1976–91 SSKP Centro komiteto, 1985–90 jo politinio biuro narys.

SSRS valstybės veikėjas

1985–90 SSRS užsienio reikalų ministras, nuo 1990 SSRS prezidento tarybos narys. Vienas artimiausių M. Gorbačiovo bendradarbių įgyvendinant pertvarkos ir tarptautinės įtampos mažinimo politiką. Jo vykdomos SSRS užsienio politikos (santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijos gerinimas, derybos dėl Vokietijos suvienijimo, tam tikra parama Vidurio Rytų Europos valstybėse, t. p. ir okupuotoje Lietuvoje, vykstantiems demokratiniams pokyčiams ir kita) padarinys buvo Šaltojo karo pabaiga. Protestuodamas prieš, pasak E. Ševardnadzės, artėjančią diktatūrą 1990 12 atsistatydino. 1991 11–12 SSRS tarptautinių santykių ministras.

Gruzijos valstybės vadovas

1991 12–1992 01 nuvertus prezidentą Z. Gamsachurdiją (manoma, E. Ševardnadzė prisidėjo prie perversmo organizavimo) grįžo į Gruziją, 1992 03–10 Valstybės Tarybos, 1992–95 parlamento pirmininkas. 1995–2003 Gruzijos prezidentas. Vykdė gana provakarietišką užsienio politiką. Rusijos spaudžiamas (buvo kaltinamas ir dėl čečėnų kovotojams teikiamo prieglobsčio) pasirašė Gruzijai nenaudingų sutarčių (Gruzija įstojo į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą, įsileido jos karines bazes, Rusijos taikdarius ir kita). Nesėkmingai bandė atkurti Guzijos suverenitetą Abchazijoje, Pietų Osetijoje, t. p. faktiškai nepriklausomoje Adžarijoje. Leido įsigalėti korupcijai. Po 2003 11 parlamento rinkimų (opozicijos teigimu, jų rezultatai buvo suklastoti) kilus visuomenės neramumams atsistatydino.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką