Edvard Munch

Munch Edvard (Edvardas Mùnkas) 1863 12 12Løten (Hedmarko fiulkė) 1944 01 23Ekel (prie Oslo), norvegų tapytojas, grafikas. Vienas ekspresionizmo pradininkų. 1881–86 mokėsi Oslo Karališkojoje piešimo mokykloje, 1882–83 tobulinosi pas Chr. Krohgą. Gyveno Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, nuo 1909 – Norvegijoje.

Kūryba

Savitam kūrybos stiliui ir pasaulėžiūrai įtakos turėjo P. Gauguino, H. de Toulouse'o‑Lautreco, V. van Gogho, rašytojų (ypač A. Strindbergo) kūryba. Kūryboje atsispindėjo E. Muncho šeimos narių bei jo paties paveldėta psichinė liga, artimųjų netektys; pagrindinės temos – mirtis, vienatvė (Serganti mergaitė 1886, Mirštančiojo kambarys 1895). 1889 surengė pirmąją parodą (eksponavo 110 paveikslų), gavęs stipendiją išvyko į Paryžių. Čia studijavo senųjų meistrų ir impresionistų kūrybą, tapė puantilistine maniera. Nuo 1893 išryškėjo savitas stilius (deformuotas piešinys, neharmoningos spalvų dermės), secesijai artimos linijos, postimpresionizmui – spalvų ir šviesos intensyvumas, simbolizmui – tematika.

1902 E. Muncho paroda Berlyne inspiravo Sezession grupuotės judėjimą. 1890–1902 E. Munchas sukūrė simbolinių kompozicijų žymiausią ciklą Gyvenimo frizas (22 paveikslai); 4 dalių ciklo pagrindinės temos: baimė, melancholija, pavydas. Žymiausi kūriniai: Šauksmas, Melancholija (abu 1893), Paauglystė (1894), Madona (1894–95), Bučinys (1895), Gyvenimo šokis (1899), Merginos ant tilto (1902). Intensyvių ryškių spalvų (geltona, raudona, žalia) kontrastais, deformuotu piešiniu perteikė išgyvenimų gilumą, pasąmonės impulsų jėgą. Paveiksluose kartojasi nepasiekiamos moters įvaizdis, dažni liguistos erotikos motyvai. Savo egzistencinius potyrius atskleidė daugelyje autoportretų. Po 1909 E. Muncho tapyba ramesnė, koloritas šviesesnis, tematika įvairesnė.

E. Munch. Brendimas (aliejus, 1894, Oslo nacionalinė galerija)

Nutapė portretų (F. Nietzscheʼs, 1906), peizažų, sukūrė pano (Oslo universiteto aktų salės, 1910–16), teatro dekoracijų (H. Ibseno dramai Vaiduokliai). Nuo 1894 dirbo grafikos srityje (Bučinys, Mirties kova, abu 1896), daugiausia sausosios adatos, litografijos, medžio raižinio technika. Jas derindamas išgaudavo naujus raiškos būdus. Savo kūrinius pats reprodukavo. E. Muncho kūryba turėjo įtakos 20 a. modernistinei dailei, ypač vokiečių ir čekų. 1977 Vilniuje surengta E. Muncho grafikos paroda.

1664

L: W. Timm Edvard Munch Berlin 1976.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką