efuzinės uolienos

efùzinės uolenos, magminės uolienos, kurios susidarė auštant ir kristalizuojantis lavai, išsiliejusiai iš ugnikalnių į paviršių; vulkaninių uolienų klasės poklasis. Efuzinės uolienos skirstomos į kainotipines (nepaveiktas dūlėjimo) ir paleotipines (paveiktas dūlėjimo). Svarbiausios efuzinių uolienų atmainos: kainotipinių – bazaltas, andezitas, dacitas, liparitas, trachilitas, pikritas, paleotipinių – kvarcinis porfyras, ortofyras, keratofyras, porfyritas. Efuzinėms uolienoms būdinga nespėjusio išsikristalizuoti stiklo likučiai, stambių kristalų porfyriniai intarpai ir smulkiagrūdė pagrindinė masė (mikrolitai). Porfyrinius kristalus dažniausiai sudaro kvarcas, feldšpatai, piroksenai, amfibolai, leucitas ir kiti mineralai. Pagal lavos išsikristalizavimo laipsnį ir grūdelių dydį efuzinių uolienų struktūra skirstoma į visiškai kristalinę, vitrofyrinę, intersertalinę, fluidinę, afitinę, porfyrinę. Rūgščios ir šarminės sudėties efuzinėms uolienoms būdinga stikliška, andezitams ir bazaltams – pusiau kristalinė struktūra. Tekstūra įvairi: masyvi, migdolinė, juostuota, fleridinė, brekčiška. Efuzinės uolienos dažniausiai slūgso kalnų magminiuose masyvuose. Efuzinės uolienos sudaro dangas ir srautus. Daugiausia naudojamos statyboje.