Egpto ekspedcija, Prancūzijos karinis žygis į Egiptą 1798–1801. Iniciatorius – Napoleonas Bonapartas (nuo 1804 Napoleonas I). Tikslas – užimti Egiptą (priklausantį Turkijai, bet faktiškai valdomą mameliukų), paversti jį kolonija ir iš čia pulti Didžiosios Britanijos valdas Indijoje. 1798 05 19 Napoleono Bonaparto vadovaujama Prancūzijos kariuomenė (32 000 žm., tarp jų buvo ir mokslininkų bei menininkų) išplaukė iš Toulono uosto, pakeliui užėmė joanitų ordino valdomą Maltos salą, 1798 07 01 išsilaipino prie Aleksandrijos ir ją užėmė. 1798 07 21 prancūzai lemiamame mūšyje prie al Gizos piramidžių sutriuškino mameliukų kariuomenę, užėmė Kairą ir įvedė šalyje okupacinį režimą.
1798 08 01–02 Abu Kyro mūšyje Didžiosios Britanijos laivynas (vadas H. Nelsonas) sunaikino Prancūzijos laivyną (vadas F. Brueysas) ir užblokavo prancūzų kariuomenę Egipte. 1798 09 09, kai Turkija paskelbė Prancūzijai šventąjį karą (džihadą), Napoleonas Bonapartas 1799 02 pradėjo žygį į Siriją ir užėmė Palestinos pakrantę, tačiau, sužinojęs apie planuojamą turkų kariuomenės išsilaipinimą Egipte, grįžo. 1799 07 25 turkai mūšyje prie Abu Kyro įlankos buvo sumušti. Mūšių išvargintą prancūzų kariuomenę silpnino ir neįprastas Egipto klimatas, įvairios ligos. 1799 08 ekspedicijai nesibaigus Napoleonas Bonapartas išvyko į Prancūziją. 1801 06–08 prancūzai pralaimėjo Egipte išsilaipinusiai britų kariuomenei. Šalyje įtvirtintas status quo ante bellum (formaliai atkurta Turkijos sultono valdžia).
Per Egipto ekspediciją buvo surinkta ir į Europą išgabenta daug senovės Egipto kultūros vertybių. Europoje padidėjęs susidomėjimas senovės Egipto kultūra ir istorija skatino egiptologijos plėtotę.
2803