Gabrnaitė Eglė 1950 09 24Maskva, lietuvių aktorė, pedagogė. A. Gabrėno ir G. Tolkutės duktė.
Išsilavinimas ir veikla
1972 baigė Lietuvos konservatoriją (kurso vadovė I. Vaišytė, specialybės pedagogas V. Jurkūnas). 1972–90 Lietuvos dramos teatro aktorė. 1992–94 ir nuo 2013 dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (1992–2004 Lietuvos muzikos akademija), 1995–98 Vilniaus konservatorijoje, nuo 2009 Vilniaus kolegijoje, profesorė. Lietuvos dramos teatre sukūrė reikšmingų vaidmenų režisierių I. Bučienės (Margareta Flaherti – J. M. Synge’o Šaunuolis iš Vakarų pakrantės 1975, Varia – A. Čechovo Vyšnių sodas, Antigonė – J. Anouilh’aus Antigonė, abu 1978, Elvyra – J. Grušo Pijus nebuvo protingas 1985, Nataša Golubeva – Aleksandro Gelmano Akis į akį su visais 1982, Madlena Bežar – M. Bulgakovo Moljeras 1984, Danijos karalienė Gertrūda – W. Shakespeare’o Hamletas 1987), H. Vancevičiaus (Apolonija – J. Grušo Cirkas 1976, Elžbieta – B. Sruogos Kazimieras Sapiega 1979, Fru Fanė Vilton – H. Ibseno Junas Gabrielis Borkmanas 1981), K. Kymantaitės (Katrė – Marti 1978, pagal Žemaitę), A. Ragauskaitės (Kordelija – W. Shakespeare’o Karalius Lyras 1983) spektakliuose.
Eglė Gabrėnaitė
E. Gabrėnaitė. Ranevskajos vaidmuo (A. Čechovo Vyšnių sodas 1990, režisierius R. Tuminas, dailininkė R. Daunoravičienė, © LATGA, 2020)
Nuo 1990 vaidina Vilniaus mažajame teatre; svarbesni vaidmenys: Ranevskaja (A. Čechovo Vyšnių sodas 1990), Ana Andrejevna (N. Gogolio Revizorius 2001), Motina (M. Ivaškevičiaus Madagaskaras 2004, visų režisierius R. Tuminas, šio su Arvydu Dapšiu), Estera Džonson (Grigorijaus Gorino Svifto namai 2006, režisierius S. Račkys), Violeta Veston (Tracy Letts Vestonai 2009, režisierius Vilius Malinauskas), Vasa Železnova (M. Gorkio Motina / Vasa Železnova 2011), Eleonora (A. Millerio Aš nieko neatsimenu 2019, abiejų režisierius Kirilas Glušajevas), Vingienė (Marti 2018, pagal Žemaitę, režisierė Gabrielė Tuminaitė), Teta Julija (Jono Kleino Sprendžiant Hedą 2020, režisierė Uršulė Bartoševičiūtė). Nuo 21 a. 1 dešimtmečio sukūrė vaidmenų ir kituose Vilniaus teatruose: Deniza (Marie‑France Marsot Laukim skambučio 2007), Moteris (T. Bernhardo Pasaulio gerintojas 2009, Auksinis scenos kryžius 2010, abiejų režisierius V. Masalskis), Dorisė (Ivano Menchellio Kapinių klubas 2008, režisierius A. Latėnas), Debora (Martino Sperro Medžioklės scenos 2013, režisierius R. Atkočiūnas), Ponia Citel (T. Bernhardo Didvyrių aikštė 2015, režisierius K. Lupa, Auksinis scenos kryžius 2016), Motina (Birutės Kapustinskaitės Portalas 2021, režisierius Mantas Jančiauskas).
Kino ir televizijos vaidmenys
Kine debiutavo 1971 epizodiniu vaidmeniu filme Tas prakeiktas nuolankumas (režisierius A. Dausa). Vaidino kino (Jūratė, Teisėjo žmona – Mano vaikystės ruduo 1977, Žalčio žvilgsnis 1990, abiejų režisierius G. Lukšas, Agnė – Sužeista tyla 1979, režisierius A. Kundelis, Mokytoja, Marta – Naktibalda 1973, Kelionė į rojų 1980, abiejų režisierius A. Žebriūnas, Nata – Sūkurys 1987, režisierius Eldaras Kulijevas, dar rodytas pavadinimu Pasivaikšiojimas užmiestyje, Kotryna – Nova Lituania 2019, režisierius Karolis Kaupinis) ir televizijos (Moteris – Atleisk mums, Viešpatie 1989, režisierius B. Morkevičius) filmuose.
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1999). Auksinis scenos kryžius (2010, 2016). Gedimino ordino Riterio kryžius (2011). Lietuvos nacionalinė premija (2017).
1976
2271