Eitkūnai

Eitknai (vok. Eydtkuhnen, nuo 1946 rus. Černyševskoje), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė prie sienos su Lietuvos Respublika, Lieponos upelio kairiajame krante. Veikia pasienio postas, muitinė, devynmetė mokykla, ligoninė, geležinkelio stotis.

Istorija

Gyvenvietė minima nuo 1539. 17 a. pradžioje per Eitkūnus buvo nutiestas Įsruties–Kauno vieškelis (1837 nutiestas plentas), 1860 – Berlyno–Karaliaučiaus–Kauno geležinkelis. Įrengta pasienio stotis, didelė muitinė. Per miestelį vyko intensyvi Prūsijos–Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, nuo 19 a. – Prūsijos–Rusijos prekyba. Iki 1709–11 didžiojo maro ir bado Eitkūnuose ir apylinkėse gyveno beveik vieni Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai). Po jo apsigyveno vokiečių kolonistų. Vietos gyventojai lietuviai labiau asimiliuotis (vokietėti) pradėjo nuo 19 a. vidurio; 19 a. antroje pusėje pamaldos lietuvių kalba evangelikų liuteronų bažnyčioje jau buvo laikomos nereguliariai, o 20 a. pradžioje – tik kartą per metus.

Eitkūnai. Stalupėnų g. (atvirukas, 1927)

Po 1830–31 ir 1863–64 sukilimų, t. p. 19–20 a. sandūroje Eitkūnų apylinkių gyventojai vertėsi iš Lietuvos nuo Rusijos imperijos valdžios persekiojimo bėgančių žmonių (tarp jų daug žymių politinių, kultūros veikėjų) pervedimu per sieną. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904) per Eitkūnus vyko intensyvi knygnešystė, kontrabanda. 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje gyvenvietė labai išsiplėtė. Pastatytos evangelikų liuteronų (1887), katalikų, baptistų bažnyčios, sinagoga (visos sugriautos sovietinio valdymo metais). 1914, per Pirmojo pasaulinio karo pasienio mūšius, Eitkūnai buvo apgriauti; greitai atstatyti. 1922 miestelis gavo miesto teises. 1785 gyveno 40, 1923 – 7620, 1939 – 4920 žmonių. Per Eitkūnus 1940 06 į Vakarus pasitraukė Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona, kiti politiniai veikėjai.

1944 ir sovietinės valdžios metais sugriauta apie 90 % Eitkūnų pastatų. Po Antrojo pasaulinio karo miestelyje buvo įrengtos didelės SSRS kariuomenės kareivinės (ir suniokotoje evangelikų liuteronų bažnyčioje). Kybartietės pedagogės A. Skauronienės pastangomis, nuo 1961 daugiau kaip 30 m. mokykloje veikė vienintelės Kaliningrado srityje lietuviškos pradinės klasės. Jos iniciatyva apie 1993 įkurta Eitkūnų lietuvių bendruomenė.

415

2618