eklèktika (gr. eklektikos – išrenkantis), 19 a. architektūros ir dailės reiškinys.
Šv. Augustino bažnyčia Paryžiuje (1868, architektas V. Baltardʼas)
Parlamento rūmai Budapešte (1884–1904, architektas I. Steindlis)
Rėmėsi romantizmo laikotarpiu iškeltu istorizmo principu, pagal kurį, grožis yra įvairus, todėl kuriant tobulą kūrinį reikia derinti skirtingas jo apraiškas. Plito daugiausia Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Architektūroje laisvai, kartais groteskiškai ir alegoriškai maišant stilistines formas kurti sakraliniai ir administraciniai pastatai, dvarų rūmai, gyvenamieji namai, interjerai. Žymiausi eklektikos pastatai: Parlamento, arba Westminsterio, rūmai Londone (1837–57, architektai Ch. Barry, A. W. N. Puginas; baigė architektas E. M. Barry), Grand Opéra Paryžiuje (1861–75, architektas Ch. Garnier), Parlamento rūmai Budapešte (1884–1904, architektas I. Steindlis).
Lietuvoje
Žymesni eklektikos pastatai Lietuvoje: Rokiškio bažnyčios ansamblis (1863–83, architektai F. G. von Schachtas, G. Werneris), Filharmonijos rūmai Vilniuje (1902, architektas K. Korojedovas), banko rūmai Kaune (1928, architektai M. Songaila, A. Funkas, F. Vizbaras).
1276