eklèsija (gr. ekklēsia), tautos susirinkimas senovės graikų poliuose.
Eklesijos terminas atsirado aristokratijos valdymo laikotarpiu ir reiškia išrinktųjų susirinkimas. Vėliau Atėnų ir kituose poliuose, kur įsigalėjo antikinė demokratija, eklesija buvo aukščiausioji valdžios institucija. Atėnų eklesijos nariai buvo visi visateisiai piliečiai vyrai, sulaukę 20 metų.
Iš šio žodžio kilo terminas ekleziastas (ekklēsiastēs, pažodžiui – duodantis pamokymus) – kalbantis tautos susirinkime. Vėliau eklesijos terminą perėmė ir savaip panaudojo krikščionių Bažnyčia.
1412
-ekleziastas