ekonomètrija (ekono(mika) + gr. metreō – matuoju), ekonomikos mokslų kryptis, matematinės statistikos ir tikimybių teorijos metodais tirianti ir modeliuojanti ekonominių objektų ir ūkinių procesų kiekybinius ryšius, vertinanti ekonominius parametrus.
Ekonometrinis tyrimas
Ekonometrinį tyrimą sudaro: modelio parinkimas, jo įvertinimas ir diagnostika.
Ekonomikos teorija kartu su matematine ekonomika analizuoja įvairių ekonominių objektų bei procesų tarpusavio ryšius ir pateikia tų ryšių statistiškai išmatuotas reikšmes. Remiantis jomis sudaromas ekonometrinis modelis. Paprastai nagrinėjami trijų tipų modeliai: regresiniai, simultaninių lygčių ir laiko eilučių. Regresiniai modeliai (regresijos modelis) taikomi nagrinėjant ekonominių dydžių priklausomybę nuo vieno ar kelių ekonominių veiksnių, pavyzdžiui, trumpalaikių paskolų palūkanų normos priklausomybę nuo infliacijos kitimo greičio ir BVP didėjimo tempų. Pagal simultaninių lygčių modelius nagrinėjami ekonominiai dydžiai, susieti funkcine priklausomybe su kitais ekonominiais dydžiais ir tarpusavyje. Laiko eilučių modeliai taikomi, kai apie tiriamąjį ekonominį reiškinį beveik nieko, išskyrus jo praeitį, nežinoma.
Derinant tarpšakinius balansus ir regresinius modelius (pradininkė Shirley Almon, Jungtinės Amerikos Valstijos) gaunama reikšmingų praktinių rezultatų.
Taikymas
Ekonometrijos metodais gauti rezultatai naudojami ekonominių procesų kiekybiniams dėsningumams tirti, ekonominių reiškinių struktūrinei analizei, įvairiems ekonominiams rodikliams prognozuoti bei bendrajai ekonominei politikai formuoti.
Ekonometrijos metodai taikomi ir kitose mokslo srityse, pavyzdžiui, demografijoje, politologijoje, sociologijoje.
Raida
Idėjiniu ekonometrijos pirmtaku laikomas A. A. Cournot. Ekonometrija susiformavo 20 a. 3–4 dešimtmečiais; žymiausi atstovai: R. Frischas (Norvegija), I. Fisheris, P. A. Samuelsonas (Jungtinės Amerikos Valstijos), J. Tinbergenas (Olandija).
1930 įkurta Tarptautinė ekonometrikų draugija (centras Jungtinėse Amerikos Valstijose, pirmasis prezidentas – I. Fisheris).
Svarbių ekonometrijos darbų atliko K. J. Arrow, G. Debreu, R. Engle’is, C. Grangeris, T. M. Haavelmo, J. Heckmanas, J. R. Hicksas, L. R. Kleinas, T. Ch. Koopmansas, W. Leontiefas, R. E. Lucasas, D. McFaddenas, J. A. Mirrleesas, F. Modigliani, R. M. Solow, J. Tobinas.
Žurnalai
1933 pradėtas leisti žurnalas Econometrics (Jungtinės Amerikos Valstijos). Svarbesni kiti žurnalai: Journal of Econometrics (nuo 1973, Olandija), Journal of Applied Econometrics (nuo 1986, Jungtinės Amerikos Valstijos), The Econometric Journal (nuo 1998, Didžioji Britanija), Ėkonomika i matematičeskie metody (nuo 1964, Rusija).
1961
280
Ekonometrija Lietuvoje
Lietuvoje 1960–1990 įvairiose institucijose buvo taikomi ir plėtojami matematiniai metodai ekonomikoje. 20 a. 8 dešimtmetyje Valstybinio plano komiteto Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos institute pradėti socialinio ekonominio prognozavimo, ekonominių ir ekologinių ryšių modeliavimo darbai (darbų vadovai R. L. Rajeckas, A. Vasiliauskas), Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute buvo sukurti taikomieji (empiriniai) ekonomikos augimo modeliai, susiję su pirmaisiais regioniniais tarpšakiniais balansais (darbų vadovas L. Satunovskis), daugiasektorė regioninio ilgalaikio prognozavimo modelių sistema (A. Buračas, A. V. Rutkauskas), ekologiškai subalansuotos regioninės plėtros modeliai (A. V. Rutkauskas, V. Sutkaitis), dinaminės ir lyginamosios analizės regresiniai ekonometriniai modeliai; ekonometriniai tyrimai buvo atliekami Vilniaus universitete ir kitose aukštosiose mokyklose, kai kurie tyrimų rezultatai paskelbti tęstiniuose leidiniuose Ekonominių sistemų modeliavimas (rusų kalba), Matematiniai metodai socialiniuose moksluose. 20 a. 10 dešimtmetyje–21 a. pradžioje Ekonomikos institute ir Lietuvos banke buvo kuriamas Lietuvos ekonomikos pusiausvyros modelis (E. Vilkas, V. I. Geralavičius, R. Tamošiūnas, R. Kuodis, Ž. Kalinauskas). Lietuvos statistikos departamente buvo modeliuojami kai kurie ūkio aspektai (B. Kaminskienė, V. Klokova), sukurti ekonometriniai vartojimo kainų bei BVP sudedamųjų dalių prognozavimo regresiniai modeliai. Matematikos ir informatikos institute (R. Rudzkis, V. Kvedaras, G. Vilutis, Ž. Kalinauskas) sudaryta Lietuvos ūkio kiekybinė prognozė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos ūkio makroekonometrinių pokyčių vektorinė analizė, kai kurių ekonomikos sektorių indikatorių prognozė, eksporto perspektyvos ir kita. Ekonometriniai tyrimai taip pat atliekami Finansų ministerijoje (R. Kasperavičius), Vilniaus universitete (R. Leipus, V. Paulauskas, A. Račkauskas) ir kitur. Ekonometrinių tyrimų rezultatai skelbiami Lietuvos banko leidinyje Pinigų studijos (įkurtas 1997). Specialistų grupė 2003 pradėjo kurti valstybės raidos ekonominį modelį (100–150 lygčių), susidedantį iš dviejų dalių – taikomojo bendrosios pusiausvyros modelio, skirto ilgalaikėms prognozėms, ir daugiasektorio makroekonominio modelio, skirto trumpalaikėms prognozėms ir šalies ekonominės plėtros analizei.
Tarptautinė ekonometrikų draugija; Pinigų studijos