ekonòminė rentà, gamybos veiksnio teikiamų pajamų ir jo reprodukcijos sąnaudų skirtumas, kuris susidaro, kai tos pajamos didesnės už sąnaudas, būtinas tokiam pat veiksnio dydžiui įtraukti į gamybą.
Ekonominė renta gaunama naudojant tokius gamybos veiksnius, kurių pasiūla yra ribota, t. y. jie daugelio gamintojų negali būti atgaminti tokiomis pačiomis sąnaudomis arba gamintojams nėra prieinami bet kokiais kiekiais ta pačia verte. Pvz., darbo jėgos pasiūlą riboja gyventojų skaičius, jų struktūra, tradicijos ir kita, žemės pasiūlą – sklypų skaičius. Gamintojas gauna ekonominę rentą, lygią jo pajamų, gautų pardavus įmonės produkcijos vienetą rinkos kaina, ir ribinės kainos, kuria apsimoka tą produkcijos vienetą gaminti, skirtumui. Jei įmonė, padidinusi produkcijos gamybos apimtis, sugebės rinkoje šią produkciją parduoti didesne kaina nei tos produkcijos ribinės išlaidos, ji padidins savo pajamas ir pelną. Kol produkcijos rinkos kaina didesnė už ribines išlaidas, tol įmonei naudinga didinti gaminamos produkcijos apimtį. Įmonės bendra ekonominės rentos suma bus lygi pajamų, gautų už papildomai pagamintą ir parduotą produkcijos kiekį, ir minimalios pinigų sumos (ribinių išlaidų), kurią gali išleisti tam kiekiui pagaminti ir parduoti, skirtumui.
Ekonominės rentos sąvoka gali būti taikoma ir aiškinant kai kurių kategorijų žmonių (garsių dainininkų, sportininkų, išradėjų) pajamų susidarymo mechanizmą. Darbo, kurį jie gali atlikti, pasiūla nekinta kintant už darbą mokamam atlyginimui (garsaus sportininko pajamos gali didėti, nors jis žaidžia tiek pat rungtynių).
1036