ekonòminės prognòzės, prognozės, kurios numato galimų būsimų ekonominių procesų eigą, rezultatus, jų pasiekimo alternatyvius būdus.
Ekonominių prognozių rūšys
Prognozavimo objektai yra makroaplinka (ekonominiai, socialiniai ir teisiniai veiksniai), mikroaplinka (ūkinės veiklos sritys, klientai, konkurentai, rinkos konjunktūra) ir įvairūs ištekliai (žmonių, finansiniai, materialiniai). Makroekonominėmis prognozėmis (geriausiai žinomos ir plačiausiai naudojamos yra BVP prognozės) siekiama nuspėti visos ekonomikos ar jos pagrindinių komponentų plėtojimąsi. Mikroekonominės prognozės numato, pvz., konkretaus produkto gamybos apimtis, jo kainą, paklausą. Išteklių prognozės siejamos, pvz., su darbuotojų skaičiaus, jų darbo apmokėjimo, mokesčių tarifų apskaičiavimu.
Prognozavimo metodai
Sudarant ekonomines prognozes gali būti taikomi skirtingo sudėtingumo prognozavimo metodai: apklausa (pvz., apklausiami vartotojai apie būsimuosius ketinimus pirkti), eksperimentiniai metodai (pvz., prognozės grindžiamos nedidelių vartotojų grupių arba didelių grupių elgsena bandomosiose rinkose), ekstrapoliacijos metodai (daroma prielaida, kad ekonominių reiškinių praeities raidos tendencijos išliks ir ateityje), priežasties ir padarinio ryšių analizė (matematinės statistikos metodais nustatomi rezultatinio rodiklio ir jį lemiančių veiksnių kiekybinių parametrų ryšiai), normatyvinio (tikslinio) prognozavimo metodas (pasirenkamas tikslas, pageidaujama būsenos alternatyva, vėliau numatomi būdai jiems pasiekti) ir kiti.
Ekonominių prognozių patikimumas
Ekonominių prognozių patikimumas priklauso nuo naudojamų statistinių duomenų tikslumo, prognozavimo metodų modernumo, kompiuterinės technikos panaudojimo galimybių apdorojant didelius informacijos kiekius. Pagal prognozuojamo laikotarpio trukmę ekonominės prognozės gali būti ilgalaikės, vidutinės trukmės ir trumpalaikės. Kuo ilgesnis prognozuojamas laikotarpis, tuo ekonominių prognozių patikimumas mažesnis, todėl ilgalaikės ekonominės prognozės dažniausiai atliekamos numatant bendrą ūkinės veiklos strategiją arba prognozuojant pačius bendriausius ekonominius rodiklius.
Ilgalaikis prognozavimas glaudžiai siejasi su strateginiu valdymu, pvz., 21 a. Lietuvoje yra Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Vidutinės trukmės ekonominių prognozių pavyzdys yra Finansų ministerijos rengiamos ūkio pagrindinių rodiklių prognozės. Trumpalaikes ekonomines prognozes atlieka Lietuvos statistikos departamentas, pvz., prognozuoja kiekvieno mėnesio galimą infliaciją, artimiausio ketvirčio laukiamą BVP apimtį. Ekonominės prognozės, nors ir nepakankamai patikimos, plačiai naudojamos formuojant Vyriausybės ekonominę politiką, rengiant ekonomiką reguliuojančius įstatymus, planuojant verslą.
3113