ekonòmiškai neaktỹvūs gyvéntojai, nenorintys dirbti arba visuomeniškai naudingoje veikloje nedalyvaujantys dėl susidariusių aplinkybių gyventojai. Jiems priskiriami: dienines mokymo įstaigas lankantys nedirbantys moksleiviai ir studentai (pastarieji, jei aktyviai neieško darbo), nedirbantys pensininkai, visiškai netekę darbingumo darbingo amžiaus neįgalieji, dėl tam tikrų priežasčių nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys (pavyzdžiui, namų šeimininkės, kaliniai, rentininkai) ir kai kurie kiti asmenys. Pagal tarptautinius standartus ekonomiškai neaktyviais gyventojais paprastai laikomi visi asmenys, kurie apskaitos (tyrimo) metu nebuvo priskirti užimtiesiems gyventojams (užimtumas) ir bedarbiams, įskaitant vaikus ir paauglius. Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai, kurių neaktyvumas trunka palyginti ilgai (pavyzdžiui, daugiau kaip 26 savaites), laikomi įprastai neužimtais gyventojais. Ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius Lietuvoje 1990–2017 parodytas lentelėje.
| Metai | Ekonomiškai neaktyvūs gyventojai |
|---|---|
| 1990 | 975,1 |
| 1996 | 1 078,6 |
| 1998 | 1 116,7 |
| 2000 | 1 127,6 |
| 2002 | 1 185,7 |
| 2004 | 1 206,2 |
| 2006 | 1 228,3 |
| 2008 | 1 199,6 |
| 2010 | 1 153,8 |
| 2012 | 1 078,2 |
| 2014 | 1 029,5 |
| 2017 | 947,8 |
* vidutinis metinis skaičius
2271