eksklãvas (pranc. exclave), valstybės teritorijos dalis, geografiškai atskirta nuo pagrindinės valstybės teritorijos ir apsupta vienos ar kelių kitų valstybių teritorijų.
Daugelis eksklavų kartu yra ir anklavai, bet nebūtinai, nes eksklavą gali supti kelios valstybės.
Jungtinės Karalystės geografas G. W. S. Robinsonas išskiria 5 eksklavų tipus pagal tai, kokiu mastu šios teritorijos yra atitolusios nuo pagrindinės valstybės teritorijos. Pirmasis tipas – normalūs, arba visiški, eksklavai (jų nemažai yra Europoje) – mažos teritorijos, kuriose gyvena ne daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių, pvz., Prancūzijos apsuptas Ispanijos miestas Llívia, Šveicarijos apsupti Šiaurės Italijos miestas Kampione d‘Italia ir Vokietijos miestas Büsingenas. Šiam eksklavo tipui priskirdamas Šiaurės Nyderlanduose esantį Baarle-Nassau mokslininkas pažymi ir jo sudėtingumą – jis sudarytas iš 33 eksklavų, kurių teritorijos laikytinos priklausančiomis ir Belgijai, ir Danijai. Rašytiniuose šaltiniuose prie visiškų eksklavų priskiriama ir Azerbaidžanui priklausanti Nachičevanė, apsupta Armėnijos, Turkijos ir Irano.
Antrajam eksklavų tipui priskiriami peneeksklavai reiškia tokias teritorijas, kurios sujungtos su pagrindine valstybe taip, kad ją galima pasiekti tik per kitos valstybės teritoriją. Tokių eksklavų susisiekimas su pagrindine valstybės teritorija gali būti nulemtas sudėtingo reljefo (pvz., Prancūzijos eksklavas Italijoje – La vallée Étroite), siauros sąsmaukos (pvz., Drumully – Airijos eksklavas Šiaurės Airijoje) arba ir vieno, ir kito (pvz., tirolietiškas kaimas Jungholz – Austrijos eksklavas Vokietijoje). Peneeksklavai kai kada gali būti sujungti su pagrindine valstybės teritorija specialiais takais, keliais ar tuneliais.
Trečiasis tipas – kvazieksklavai – reiškia tokias teritorijas, kurios šiuo metu nėra eksklavai, bet buvo anksčiau, pvz., Versalio taikos sutarties pagrindu Belgijai buvo suteiktos ne tik Prūsijai tuomet priklausiusios Eupeno ir Malmedy apygardos, bet ir geležinkelis nuo Raereno iki Weywertzo miesto, 5 kartus kirtęs Vokietiją.
Ketvirtasis tipas – laikinoji teritorija kaip paliaubų rezultatas. Pvz., paliaubos Palestinoje leido demilitarizuoti ant Scopus kalno esančią teritoriją, įskaitant Jeruzalės žydų universiteto pastatus. Viena teritorijos dalis buvo okupuota arabų, kita – žydų. Žydų dalis buvo izoliuota nuo pagrindinės teritorijos dalies kaip laikinasis eksklavas. Prie laikinųjų eksklavų buvo priskiriamas ir Vakarų Berlynas, apsuptas Rytų Vokietijos žemių.
Penktasis tipas – tariamos (virtualios) teritorijos, kurios laikomos eksklavais, tačiau neatitinka griežto eksklavo apibrėžimo. Pvz., pagal 1929 sudarytą Laterano susitarimą, kuriuo buvo įsteigtas Vatikano miestas, kai kurios žemės ir pastatai pačioje Romoje ar netoli jos buvo laikomos nepriklausančiomis Italijos karalystei ir administruojamos Vatikano.
Kai kuriuose šaltiniuose vartojama sąvoka pusiau eksklavas – valstybės teritorijos dalis, geografiškai atskirta nuo pagrindinės valstybės teritorijos, apsupta vienos ar kelių valstybių teritorijų bei turinti jūros krantą, pvz., Rusijos Kaliningrado sritis, apsupta Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros.
Eksklavas ar pusiau eksklavas nėra atskirą suverenitetą turinčios valstybės, tai dažniausiai dalis tam tikros valstybės.
Pusiau eksklavai dažnai vadinami tiesiog eksklavais.
Egzistuoja ir vadinamieji funkciniai eksklavai, kuriuos galima pasiekti tik važiuojant iš kitos valstybės teritorijos, pvz., Kleinwalsertalis Austrijoje, kuriame esančios 3 gyvenvietės pasiekiamos važiuojant iš Vokietijos.
D. Gregory, R. Johnston, G. Pratt, M. J. Watts, S. Whatmore The Dictionary of Human Geography New Jersey 2009; G. W. S. Robinson Exclaves, in Annals of the Association of American Geographers vol. 49 (3) London 1959; K. Y. Voloshenko, I. S. Gumenyuk, N. G. A. Roos Transit in Regional Economic Development: the Case of the Kaliningrad Exclave. // European Spatial Research and Policy vol. 27 (1) Łódź 2020.