eksperimeñtinis teãtras, teatras, grindžiamas režisūros ir vaidybos eksperimentais, originalia spektaklių kūrimo koncepcija. Dažniausiai statoma neskelbtos ar sudėtingos pjesės. Ieškoma naujų aktoriaus raiškos priemonių, netradicinio santykio su žiūrovu (siekiama skatinti žiūrovo gebėjimą suvokti, kas nepasakyta, nesuvaidinta), akustikos, teatro scenografijos ir architektūros naujovių (parenkamos netradicinės sceninės erdvės – stadionai, gamyklos, miesto aikštės, butai, transporto rūšys; Vilniuje buvusi Tiesos spaustuvė tapo Menų spaustuve netradiciniams teatro projektams rengti). Eksperimentinis teatras siekia keisti stereotipinį, vartotojišką publikos skonį, skatinti žiūrovo vaizduotę, yra priešingas klasikinio ar komercinio teatro estetinėms koncepcijoms ir praktikai. Nesilaiko vienos teatrinės tradicijos, neskirsto žanrais, supriešina skirtingas kultūros formas, jungia menus (muziką, pantomimą, šokį, poeziją, kiną, videomeną, dailę), naudoja naujas technologijas. Eksperimentinis teatras atsirado Prancūzijoje įsikūrus teatrams Théâtre-Libre (1887 įkūrė režisierius A. Antoine’as) ir Théâtre de l’Œuvre (1893 įkūrė režisierius A. Lugné-Poe, abu Paryžiuje). Žymesni eksperimentinio teatro režisieriai: anglas P. Brookas, lenkai J. Grotowskis, T. Kantoras, amerikietis R. Schechneris, prancūzas J. L. B. Lassalle’is. Eksperimentinio teatro apraiškų yra avangardinio, epinio, laboratorinio, studijinio pobūdžio teatre.
Lietuvoje 1931–34 Kaune veikė Eksperimentinis dramos teatras (įkūrė V. Sipaitis). Jo veikloje dalyvavo aktorius ir režisierius R. Juknevičius, K. Juršys, H. Kačinskas, V. Sipaitis, J. Siparis, rašytojas J. A. Herbačiauskas, kompozitorius V. Kuprevičius. Pastatė inscenizacijas: Žemaitės Rudens vakaras, Šatrijos Raganos Irkos tragedija.
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje eksperimentinio teatro apraiškų yra režisierių O. Koršunovo (D. Charmso Ten būti čia 1990), G. Varno (P. Calderóno de la Barcos Didysis Pasaulio teatras 1997, H. Ibseno Heda Gabler 1998), režisieriaus ir aktoriaus B. Šarkos (Keafri 1999, pagal G. Grajauską, Pelenai 2001, V. Sorokino Topor sosi 2002) kūryboje.
3162