ekstãzė (gr. ekstasis – nustebimas, žavėjimasis), didžiausio emocinio pakilimo, susijaudinimo, susižavėjimo ir džiugesio būsena, kuriai būdinga sumažėjusi savikontrolė, suaktyvėjusi motorika, prarastas dalykiškas, kritiškas požiūris į savo išgyvenimus ir į jų objektą. Ekstazė gali kilti spontaniškai arba gali būti sukelta valios pastangomis – ilgalaike kontempliacija, meditacija arba specialiais judesiais (šokio, jogos pratimų); gali kilti dėl psichopatologinių sutrikimų, ją galima sukelti narkotikais. Primityvi ekstazės forma reiškiasi orgazmo metu. Sudėtingesnės formos patiriamos dalyvaujant masiniuose visuomeniniuose renginiuose, koncertuose, religinėse apeigose (transas).
2271