ekstrùzija (lot. extrudo – išstumiu), vulkaninis reiškinys, kai iš ugnikalnio kraterio į Žemės paviršių besiveržianti klampioji lava ir piroklastinė medžiaga sustingsta sudarydama vulkaninį kupolą, piroklastinės medžiagos adatų formos nuolaužas ir kitus darinius. Sustingusi lava sudaro ekstruzines uolienas, kurių petrografinė sudėtis atitinka efuzinių uolienų sudėtį, tačiau jos būna geriau išsikristalizavusios. Ekstruzinių darinių forma priklauso nuo lavos klampumo ir joje ištirpusių vulkaninių dujų kiekio. Dažniausiai susiformuoja vulkaniniai kupolai (būdinga vientisa masyvi sandara). Jų papėdėje būna nusidriekęs platus šleifas pirminės brekčijos, susiformavusios dėl labai klampios lavos (andezinitės, dacitinės ar riolitinės) lėto išstūmimo ir plėšimo. Vulkaninių kupolų yra Centriniame Masyve (Puy de Dômeʼo ugnikalnis; vienas vėliausiai, prieš apie 10 000 m., susiformavusių ugnikalnių Prancūzijoje).
ekstruzijos dariniai – vulkaniniai kupolai Saint Helenso krateryje (Jungtinės Amerikos Valstijos)
1417