Ekvadòro choreogrãfija ir teãtras. Senieji Ekvadoro indėnų šokiai buvo ritualiniai‑toteminiai, apeiginiai (vestuvių, medžioklės ir kiti), darbo. Vėliau jie buvo teatralizuoti; centrinio Ekvadoro ir Azuay provincijos gyventojai šokdavo apsirengę gyvūnų kailiais, galvas papuošę paukščių plunksnomis, veidą išpiešę ryškiomis spalvomis. Šokiams dažniausiai pritardavo dainomis, muzikos instrumentais (rageliais, jūros kriauklėmis, fleitomis, būgnais). Žymesni šokiai: dansatė, jumbo, abago, huainjas. Populiarūs Ekvadore kreolų šokiai‑dainos (albaso, pasamano, pasiljas, pasakalija, sanchuanitas, amorfino, guarandenja, kačaljapis), kuriems buvo būdinga ispanų, vėliau – ir kitų Europos tautų muzikos tradicijos. Paplitus krikščionybei vienuoliai rengdavo teatralizuotas religines apeigas, šventes, įtraukdavo indėnų šokių, ceremonijų elementų. Nuo 20 a. pradžios Kite veikia daug folklorinių ansamblių, Ekvadoro nacionalinis folkloro baletas Jacchiqua, folkloro baletas Ecuador, Ekvadoro nacionalinio šokio trupė (joje nuo 1981 dirbo Jungtinių Amerikos Valstijų choreografė D. Walker). 20 a. pabaigoje Ekvadoro choreografė, šokėja ir pedagogė C. Barragán įkūrė ir vadovavo modernaus šokio trupei Birlibirque Dance. Kite veikia dramos teatrai: Ensayo (vadovas A. Ordóñezas), Ekvadoro eksperimentinis (vadovas E. A. Naveda), Malayerba (vadovas A. Vargasas), Mudanzas (vadovas J. Vacasas), Komedijos (vadovas J. Guarderasas), La Rana Sabia (lėlių; vadovas F. Moncayo) ir kiti teatrai, Nacionalinė konservatorija (nuo 1870), Ekvadoro instituto Pasaulinio teatro centras, Ekvadoro centrinio universiteto Teatro mokykla, Ekvadoro teatro draugija (vadovas R. Serrano), Guayaquilyje choreografijos, teatro mokyklos, Cuencoje C. M. Rodríguezo konservatorija.
Ekvadoro kultūra
Ekvadoro konstitucinė santvarka
Ekvadoro partijos ir profsąjungos