elektrofiziològija (elektro… + fiziologija), fiziologijos šaka, tirianti biosistemų (ląstelių, audinių, organų) elektrinius reiškinius, elektros srovės (nuolatinės ir kintamosios) poveikį audiniams bei organizmams. Pagrindinius elektrofiziologijos reiškinius lemia ląstelių membranų elektrinės savybės. Skiriama eksperimentinė ir klinikinė elektrofiziologija. Eksperimentinės elektrofiziologijos laimėjimai sudarė prielaidas šiuolaikinei dirginimo teorijai. Klinikinei elektrofiziologijai priskiriami elektrodiagnostinių tyrimų metodai (elektrokardiografija, elektromiografija ir kita) ir gydymo elektros srove būdai (elektroforezė, galvanizacija). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje elektrofiziologijos tyrimams naudojami kompiuteriai, telemetrinė žmonių ir gyvūnų elektrofiziol. procesų registracija, bioelektriniai potencialai, valdantys įvairius technikos įrenginius, aktyvius protezus, manipuliatorius ir kita.
Pasaulyje
Pirmųjų žinių apie gyvūnų elektrą 1791 pateikė L. Galvani (Italija). 1837 C. Matteucci (Italija) nustatė elektrinių potencialų skirtumą tarp sveikos ir pažeistos raumens dalies. 1848 E. Du Bois-Reymond’as (Vokietija) atrado vadinamąjį veikimo potencialą. Tolesnę elektrofiziologijos raidą lėmė tobulesnių technikos įrenginių kūrimas silpniems ir trumpalaikiams elektriniams potencialams registruoti. 1902 J. Bernsteinas (Vokietija) suformulavo dirginimo membraninės teorijos pagrindinius teiginius. Panaudojus elektroninius spindulinius oscilografus elektrofiziologijos tyrimams buvo nustatyti neiškraipyti bioelektriniai signalai. Tai leido W. Einthovenui (Olandija, 1903) panaudoti styginį galvanometrą klinikinėje praktikoje ir užregistruoti elektrokardiogramą. 1929 H. Bergeris (Belgija) užregistravo elektroencefalogramą. Svarbus elektrofiziologijos raidos etapas buvo pavienių ląstelių išorinio bioelektrinio aktyvumo tyrimas naudojant metalinius mikroelektrodus. Ląstelių elektrofiziol. savybes 1947–52 tyrinėjo Didžiosios Britanijos mokslininkai A. L. Hodgkinas, A. F. Huxley ir kiti. 1946 R. W. Gerardas sukūrė stiklinių mikroelektrodų gamybos technologiją. Jie naudojami matuoti ir registruoti nervinių bei kitų ląstelių bioelektriniams potencialams.
Nuo 21 a. pradžios daugiausia nagrinėjami taikomojo pobūdžio klausimai (smegenų neuronų organizacijos principai, nervų sistemos informacijos priėmimo, kodavimo ir apdorojimo mechanizmai).
Lietuvoje
Elektrofiziologijos problemos nagrinėjamos Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Vilniaus universitete. Tiriami nervinių ir kitų ląstelių specializuotos veiklos, įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, reguliuojančių ląstelių ir audinių elektrinį ir cheminį dirglumą, mechanizmai.
2935