elektrolizė

elektrolzė (elektro… + gr. lysis – suirimas), elektrocheminiai procesai, vykstantys leidžiant elektros srovę (paprastai nuolatinę) per elektrolito tirpalą ar lydalą, į kurį įmerkti elektrodai. Elektrinio lauko veikiami (migracija) ir dėl koncentracijos gradiento (difuzija) elektrolito jonai juda prie elektrodų: teigiamieji jonai (katijonai) – katodo (neigiamojo elektrodo) link, neigiamieji jonai (anijonai) – anodo (teigiamojo elektrodo) link. Katijonai redukuojasi ant katodo prisijungdami elektronus iš katodo (katodinis procesas), o anijonai oksiduojasi ant anodo atiduodami elektronus anodui (anodinis procesas). Vyksta elektrocheminė oksidacijos‑redukcijos reakcija. Sureagavusios ant elektrodų medžiagos masė tiesiai proporcinga pratekėjusiam per elektrolitą elektros kiekiui (Faraday elektrolizės dėsniai). Elektrolizuojama elektrolizeryje (dar vadinama galvanine vonia) – atvirame arba uždarame inde su elektrodais, pertvaromis. Pagrindiniai elektrolizės parametrai: elektros srovės tankis, elektrodų įtampa ir srovinė išeiga. Elektrolizė naudojama chlorui ir šarmams (iš chloridų tirpalų), vandeniliui ir deguoniui (iš vandens), daugeliui organinių medžiagų (vaistams, vitaminams), metalinėms ir nemetalinėms neorganinėms dangoms (elektrocheminės dangos), specialiems metaliniams gaminiams (galvanotechnika) gauti, metalų paviršiams valyti ir apdirbti. Metalurgijoje elektrolizės būdu išskiriama ir gryninama daugelis spalvotųjų metalų. Lydalų elektrolizė naudojama Al, Mg, Ti, W, Mo, Zr, U ir kitiems metalams gauti (dažniausiai elektrolizė yra vienintelis šių metalų gavimo būdas).

2509