elektromagnètinė sveika, viena keturių pagrindinių sąveikos rūšių (be jos, dar yra gravitacinė, silpnoji ir stiprioji), susijusi su elektros krūviais ir elektromagnetiniu lauku. Elektros krūvį turinčios dalelės aplink save sukuria elektromagnetinį lauką ir sąveikauja keisdamosi elektromagnetinio lauko kvantais (fotonais), juos spinduliuodamos ir sugerdamos. Fotono rimties masė lygi nuliui, todėl veikimo siekis yra neribotas (sąveika tarp dviejų nejudančių elektros krūvių kinta atvirkščiai proporcingai atstumo tarp jų kvadratui, bet niekada neišnyksta). Elementariųjų dalelių sąveiką nagrinėja kvantinė elektrodinamika. Ji atskleidė elektromagnetinės sąveikos esmę, padėjo suprasti ir numatyti daugelį reiškinių, pvz., didelės energijos fotono virsmą elektrono ir pozitrono pora ir priešingą vyksmą – tų dalelių anihiliaciją joms virstant gama kvantais. Kai elektromagnetinis laukas silpnas ir kinta lėtai, elektromagnetinei sąveikai nagrinėti tinka klasikinė elektrodinamika ir jos Maxwello lygtys. Kai atstumas tarp saveikaujančiųjų dalelių labai mažas (apie 10–18 m), elektromagnetinė sąveika pasidaro neatskiriama nuo silpnosios sąveikos (panašiai kaip judančios elektringosios dalelės elektrinis ir magnetinis laukas yra neatskiriami). Tai rodo, kad elektromagnetinė sąveika yra bendros, vadinamos elektrosilpnosios, sąveikos viena apraiškų. Tai patvirtino teoriškai numatytų elektrosilpnosios sąveikos didelės masės lauko kvantų (tarpinių vektorinių bozonų W+, W–, Z0) atradimas 1983 (Europos branduolinių tyrimų centre CERN, Šveicarijoje). Elektronų ir atomų branduolių elektromagnetinė sąveika lemia atomų ir molekulių, kartu ir viso neorganinio bei organinio pasaulio egzistavimą, medžiagų sandarą ir savybes, daugelį mikropasaulio bei makropasaulio reiškinių.
2489