elektròninis veslas, verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas taikant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje. Elektroninis verslas apima ne tik įprastas verslo operacijas, bet ir naujus, galimus tik virtualioje aplinkoje, verslo būdus. Plačiausiai paplitusi elektroninio verslo forma yra elektroninė prekyba, kuriai būdinga ryšiai su vartotojais, tiekėjais ir partneriais, įskaitant prekybą, rinkodarą, užsakymų priėmimą, pristatymą, vartotojų aptarnavimą, žaliavų pirkimą, tiekimą, atsiskaitymą, mokamą darbą virtualiuose kolektyvuose (kai parduodama darbo jėga, žinios). Be šių, elektroninis verslas pasižymi ir įvairiais verslo procesais – gamyba, atsargų valdymu, intelektinių produktų kūrimu, rizikos valdymu, finansais, žinių valdymu, personalo atranka bei valdymu ir kitais. Elektroninis verslas yra sudėtinė verslo dalis, suteikianti visiems jo dalyviams naujų galimybių nekintant pagrindiniams tikslams. Elektroninio verslo plėtojimo sritys: prekyba įvairiomis prekėmis, nekilnojamasis turtas, pramonė, krovinių vežimas, aplinkosauga, sveikatos apsauga, žemės ūkis, nuotolinis mokymas (atvirasis ir nuotolinis mokymas), konsultacinės paslaugos (pvz., patarimai medicinos, juridiniais, vadybos, finansiniais klausimais), prekyba vertybiniais popieriais, bankininkystė (elektroninė bankininkystė), finansinės paslaugos, elektroninės vyriausybės paslaugos, menas (pvz., menininkai gali parodyti savo kūrinius visam pasauliui), turizmas (informacija apie keliones, viešbučių rezervavimas, bilietų pardavimas), elektroninė leidyba (elektroninės knygos, žurnalai), pramogos (pvz., žaidimai, muzika, sporto bei kino naujienos) ir kita. Elektroninio verslo sėkmingai plėtrai reikia teisiškai reglamentuotų tam tikrų santykių ir procesų (pvz., įteisinto elektroninio dokumento, elektroninio parašo), tolygiai visoje šalyje plėtojamos informacinės infrastruktūros, elektroniniam verslui plėtoti palankios bendros verslo aplinkos, kompetentingų specialistų, pakankamai elektroninėje erdvėje teikiamų valstybės paslaugų, elektroninės kompetencijos teismuose, įstatymų leidybos, vykdomosios valdžios, savivaldos ir kitose institucijose, visuomenė turi gauti pakankamai informacijos, pasitikėti veikla elektroninėje erdvėje. Elektroninio verslo konkurencingumui pasaulyje padidinti plečiamas paslaugų asortimentas, gerinama paslaugų kokybė ir mažinama jų kaina, lanksčiau reaguojama į paklausos ir pasiūlos pokyčius rinkoje, spartinamas interneto ryšys, kuriama visiems prieinamo interneto ryšio (nemokamo ar už minimalų mokestį) infrastruktūra, stiprinami ryšiai su gamintojais, tiekėjais.
Pasaulinio visuomenės ir rinkos tyrimo bendrovių tinklo Taylor Nelson Sofres duomenimis, 2002 pasaulyje internetu naudojosi apie 34 % suaugusiųjų (2000 – 27 %, 2001 – 31 %), iš jų pirko internetu – 15 % (2001 – t. p. 15 %). Internetu apsipirko 25 % Vokietijos, 23 % Didžiosios Britanijos, 22 % Danijos, 20 % Olandijos, 19 % Airijos ir Prancūzijos, 14 % Suomijos, 10 % Belgijos ir Ispanijos, 7 % Italijos interneto vartotojų. Dažniausiai buvo perkama knygos (26 % visų pirkimų internetu), kompaktiniai diskai (17 %), drabužiai (13 %), elektronikos prekės ir turistinės kelionės. Sparčiausiai daugėjo elektroninių pirkimo sandorių elektros įrangos (2002 – 4 %, 2003 – apie 11% visų šios įrangos pirkimo sandorių), chemijos preparatų ir logistikos rinkose, įrenginių pramonėje, transporto priemonių gamyboje, energijos gamyboje.
LIETUVOS Respublikos civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001) įtvirtino elektroniniam verslui reikiamas nuostatas. 2001 priimta Elektroninio verslo koncepcija (numatyta ilgalaikė elektroninio verslo politika, jos įgyvendinimo būdai). 2001 08 25 įsigaliojo prekybos ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos tik ryšio priemonėmis (internetu ir kitomis), taisyklės. 2001 nuolat pirko internetu apie 3 %, elektroninės vyriausybės paslaugomis naudojosi daugiau kaip 50 % interneto vartotojų, arba apie 5 % šalies gyventojų (pasaulyje – 26 % gyventojų). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2002 prekes ir paslaugas internetu pardavinėjo 7 % Lietuvos įmonių (pvz., Didžiojoje Britanijoje – 25 %), pirko – apie 10 %. Elektroninio verslo plėtrą stabdo nepakankamos komunikavimo galimybės, neišspręsti kai kurie vartotojų teisių apsaugos, elektroninių procedūrų autentiško vientisumo ir informacijos apsaugos garantavimo klausimai, gyventojų nepasitikėjimas elektroninių parduotuvių saugumu (daugelis vartotojų jaučiasi nesaugūs atskleisdami elektroninių paslaugų teikėjams savo asmens ir banko kortelių duomenis).
elektroninė prekyba; elektroninė vyriausybė