elementariosios dalelės

elementãriosios dalẽlės, pirminės (paprasčiausios) stabilios ar trumpai gyvuojančios dalelės, iš kurių sudaryta materija. Elementariųjų dalelių sąvoka pradėta vartoti, kai paaiškėjo, kad atomas (mažiausia medžiagos dalelė) susideda iš atomo branduolio ir elektronų apvalkalo. Atomų branduoliai sudaryti iš protonų ir neutronų. Pagal kvantinę chromodinamiką, elementariosios dalelės hadronai sudaryti iš vadinamų fundamentaliųjų dalelių – kvarkų, kurie laisvi neegzistuoja ir tiesiogiai eksperimentais neaptikti. Elementariosios dalelės yra labai mažos. Pvz., protono būdingieji matmenys 10–15 m, masė 1,6·10–27 kg, elektronas vidinės struktūros neturi (taškinė dalelė), jo masė 9,1·10–31 kg. Elementariąsias daleles apibūdina įvairūs parametrai: masė, sukinys (vidinis judesio kiekio momentas), elektrinis, leptoninis ir barioninis krūviai, lyginumas, keistumas bei kiti kvantiniai skaičiai. Šiuo metu žinoma keli šimtai elementariųjų dalelių, kurių dauguma nestabilios. Jų vidutinė gyvavimo trukmė labai įvairi, nuo 10–25 s iki 880 s (tiek gyvuoja laisvas neutronas). Žinomos tik kelios stabiliosios dalelės: elektronas ir pozitronas, protonas ir antiprotonas bei fotonas. Naujausiais duomenimis, trijų rūšių neutrinai virsta vieni kitais – osciliuoja. Visų trijų rūšių neutrinų masių suma neviršija 0,12 eV. Žinomi keturi elementariųjų dalelių sąveikos tipai: elektromagnetinė, stiprioji, silpnoji ir gravitacinė. Pačioje silpniausioje gravitacinėje sąveikoje dalyvauja visos dalelės. Pagal dalyvavimą kitose sąveikose elementariosios dalelės tradiciškai skirstomos į tris grupes: leptonus, hadronus ir sąveikos bozonus. Leptonai (visi žinomi pateikti 1 lentelėje) nedalyvauja stipriojoje, bet dalyvauja elektromagnetinėje ir silpnojoje sąveikoje. Hadronai sąveikauja visomis sąveikomis. Jie sudaro gausiausią elementariųjų dalelių grupę, kuri skirstoma į du pogrupius: mezonus – daleles, sudarytas iš kvarko ir antikvarko (2 lentelėje pateiktas tik nulinio sukinio ir neigiamo lyginumo oktetas) ir barionus – daleles, sudarytas iš trijų kvarkų (3 lentelėje pateiktas pusinio sukinio ir teigiamo lyginumo oktetas; antidalelių keistumo reikšmės skliaustuose). 21 a. pasirodė pirmieji eksperimentiniai duomenys, patvirtinantys egzotiškų hadronų tetrakvarkų ir pentakvarkų egzistavimą. Tetrakvarkai yra grupė mezonų, sudarytų iš dviejų kvarkų ir dviejų antikvarkų. Pentakvarkai sudaryti iš keturių kvarkų ir vieno antikvarko. Šios dalelės seniai numatytos teoriškai, bet vis dar trūksta tikslių ir patikimų duomenų apie jas. Sąveikos bozonų (4 lentelė) sukinys visada lygus 1. Fotonas (γ) lemia elektromagnetinę sąveiką, o W+, Z0, W tarpiniai bozonai – silpnąją sąveiką. Hadronus sudarančių kvarkų stipriąją sąveiką lemia gliuonai. Jie, kaip ir kvarkai, turi spalvinį krūvį, pagal kvantinės chromodinamikos dėsnius laisvi neegzistuoja ir į elementariųjų dalelių klasifikaciją neįtraukiami. Gravitacinės sąveikos bozonai – gravitonai – dar neatrasti. 2012 CERN laboratorijoje atrasta ypatinga dalelė – Higgso bozonas (masė 125,18 ± 0,16 GeV), paaiškinanti daugelio elementariųjų dalelių masės kilmę. Pagal sukinį visos elementariosios dalelės skirstomos į dvi grupes: fermionus, kurių sukinys pusinis (pvz., elektrono sukinys 1/2) ir bozonus, kurių sukinys sveikasis skaičius (pvz., fotono sukinys 1, π mezonų 0). Šių dalelių elgsena sistemose iš esmės skiriasi: fermionai paklūsta Fermi ir Diraco statistikai, bozonai – Bose’s ir Einsteino statistikai. Beveik visos elementariosios dalelės turi antidaleles, kurių krūviai ir kai kurie kiti kvantiniai skaičiai yra priešingo ženklo, o masės ir sukiniai yra tokie patys. Kai kurios neutraliosios dalelės (pvz., fotonas, Z0 bozonas, π0 ir η mezonai) sutampa su antidalelėmis. Elementarumo sąvoka mikropasaulio fizikoje yra problemiška. Didelės energijos elektrono e ir pozitrono e+ susidūrimuose atsiranda dešimtys naujų elementariųjų dalelių, kurių rimties masės tūkstančius kartų didesnės už e ir e+ mases, tačiau jos atsiranda ir išnyksta pagal griežtus tvermės dėsnius. Pastaruoju metu fundamentaliasias daleles: kvarkus, gliuonus, leptonus ir sąveikos bozonus linkstama vadinti elementariosiomis dalelėmis. Pirmąją elementariąją dalelelę – elektroną – 1897 atrado J. J. Thomsonas, protoną – 1919 E. Rutherfordas, neutroną – 1932 J. Chadwickas.

1 lent. Elementariosios dalelės. Leptonai
Dalelė Antidalelė Masė, MeV Sukinys Vidutinė gyvavimo trukmė, s
e elektronas e+ pozitronas 0,5109989461 ± 0,000000031 1/2 stabilus
νe elektroninis neutrinas ν̃e elektroninis antineutrinas <0,12·10–6 1/2 (?)
µ miuonas µ+ miuonas 105,6583745 ± 0,0000024 1/2 (2196981,1 ± 2,2)·10–12
νµ miuoninis neutrinas ν̃µ miuoninis antineutrinas <0,12·10–6 1/2 (?)
τ tauonas τ+ tauonas 1776,86 ± 0,12 1/2 (2903 ± 5)·10–16
ντ tauoninis neutrinas ν̃τ tauoninis antineutrinas <0,12·10–6 1/2 (?)
2 lent. Elementariosios dalelės. Mezonų oktetas JP = 0
Dalelė Antidalelė Masė, MeV Izosukinys, keistumas Vidutinė gyvavimo trukmė, s
π+ mezonas π mezonas 139,57061 ± 0,00024 1, 0 (0) (26033 ± 5)·10–12
  π0 mezonas 134,9770 ± 0,0005 1, 0 (0) (85,2 ± 1,8)·10–18
η mezonas 547,862 ± 0,017 0, 0 (50,2 ± 1,9)·10–20
K+ mezonas K mezonas 493,677 ± 0,016 ½, 1 (–1) (123,80 ± 0,2)·10–10
K0 mezonas 0 mezonas 497,611 ± 0,013 ½, 1 (–1) τKS = (8954 ± 4)·10–14
τKL = (511,6 ± 2,1)·10–10
3 lent. Elementariosios dalelės. Barionų oktetas JP =1/2+ (1/2)
Dalelė Antidalelė Masė, MeV Izotopinis sukinys, keistumas Gyvavimo trukmė, s
p protonas antiprotonas 938,271998 ± 0,000038 ½, 0 (0) stabilus
n neutronas antineutronas 939,565330 ± 0,000038 ½, 0 (0) 885,7 ± 0,8
+ hiperonas \(\tilde{\sum}⁺\)+ hiperonas 1 189,37 ± 0,07 1, –1 (1) (80,18 ± 0,26)·10–12
0 hiperonas \(\tilde{\sum}⁰\)0 hiperonas 1 192,642 ± 0,024 1, –1 (1) (7,4 ± 0,7)·10–20
hiperonas \(\tilde{\sum}⁻\) hiperonas 1 197,45 ± 0,04 1, –1 (1) (147,9 ± 1,1)·10–12
Ξ hiperonas \(\tilde{Ξ}⁻\) hiperonas 1 321,34 ± 0,14 ½, –2 (2) (163,9 ± 1,5)·10–12
Ξ0 hiperonas \(\tilde{Ξ}⁰\)0 hiperonas 1 314,83 ± 0,20 ½, –2 (2) (290 ± 9)·10–12
Λ0 hiperonas Λ̃0 hiperonas 1 115,683 ± 0,006 0, –1 (1) (263,2 ± 2,0)·10–12
4 lent. Elementariosios dalelės. Sąveikos bozonai
Dalelė Antidalelė Masė, MeV Vidutinė gyvavimo trukmė, s
  γ fotonas 0 stabilus
Z0 bozonas 91187,6 ± 2,1 (2637,9 ± 2,4)·10–28
W+ bozonas W- bozonas 80379 ± 12 (3157 ± 64)·10–28

348

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką