senovės Eleusino liekanos

Eleusnas (Eleusis), senovės graikų miestas. Buvo įsikūręs Atikos pusiasalio pietvakariuose, prie Sarono įlankos (Egėjo jūroje), derlingoje pakrantės lygumoje, apie 23 km į vakarus nuo Atėnų.

Iki 7 a. buvo nedidelis Atikos miestas, vėliau priklausė Atėnų miestui-valstybei; čia vykdavo didžiausia Atėnų religinė šventė Eleusinijos. Misterijų apeigos vykdavo telesterijuje (vadinamieji Įšventinimo rūmai; pastatyti vietoje, kurioje šventyklos būta jau Kretos-Mikėnų kultūros laikotarpiu). 5 a. pr. Kr. telesterijų perstatė architektas Iktinas su Metagenu ir Ksenokliu: beveik kvadratinio plano (sienų ilgis – 51,50 m ir 49,45 m) šventykloje buvo pastatytos 42 vidaus kolonos, įrengta anaktoronas (patalpa hierofantui), plutonijus (įėjimas į kitą pasaulį) ir kalichoronas (šventasis šulinys), išilgai sienų – 8 pakopos misterijų dalyviams.

Romėnų laikais (po 146 pr. Kr.) pastatyta vartai į telesterijų (1 a. po Kr. – Mažųjų Propilėjų, 2 a. po Kr. antroje pusėje pagal Atėnų Akropolio Propilėjų pavyzdį – Didžiųjų Propilėjų), Artemidės ir Poseidono šventyklos, triumfo arkos, termos, nutiestas akvedukas. Eleusinijas švęsti uždraudė Romos imperatorius Teodosijus I Didysis (valdė 379–395). 395 ar 396 sugriautas vestgotų karaliaus Alariko kariaunos Eleusinas sunyko.

Nuo 1882 Eleusino liekanas tiria archeologai. Dabar senovės miesto vietoje – Atėnų priemiestis Eleusinas.

1489

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką