Elmentetos kultūrà, neolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartinėje Kenijos ir Šiaurės Tanzanijos teritorijoje. Pavadinta pagal Elmenteitos (Kenija) ežero, prie kurio tyrinėtas Gamblės urvas, pavadinimą. Žmonės gyveno uolinėse, urvinėse ir atvirose gyvenvietėse. Žemumose kūrė mažas atviras, aukštumose – dideles, dažniausiai uolines gyvenvietes. Vertėsi pusiau klajokline gyvulininkyste (augino galvijus, ožkas ir avis), iš dalies medžiokle, žvejyba ir maisto rinkimu.
Gyvenvietėse rasta daug dirbinių iš obsidiano: ilgų skelčių, retušuotų buka nugarėle peilių, galinių gremžtukų, mikrolitų (trikampių, segmentų); dauguma dirbinių gaminti skeltine technika, dar rasta ir akmeninių indų, rankinių girnų bei į kirvį panašių dirbinių. Keramika mažai ornamentuota, dažniausiai tiesiomis ar šiek tiek profiliuotomis sienelėmis taurės ir rutulio formos puodynės.
Gyventojai mirusiuosius laidojo su opalo, agato, amazonito karoliais, šalia gyvenvietės. Dirbiniai panašūs į ankstyvesnės Kenijos‑Kafros kultūros, keramika turi bruožų, būdingų Afrikos šiaurinėje dalyje plitusių kultūrų keramikai, ūkis primena dabartinį masajų ūkį. Manoma, Elmenteitos kultūros elementų buvo išlikę ir pirmame tūkstantmetyje po Kristaus.
2674